Svetainės struktūra www.vgtu.lt Mano VGTU Medeinė
Vandentvarkos inžinerijos katedra
Misija
Ruošti kvalifikuotus specialistus vandentvarkos ūkiui, padėti mokslo žinias pritaikyti praktikoje. Bendradarbiauti su ūkio subjektais, konsultuoti ieškant atsakymų iškilusių problemų sprendimui, bei kelti vandentvarkos ūkio darbuotojų kvalifikaciją.
 
Vizija
Tapti tiltu tarp verslo ir studijų, ruošiant kvalifikuotus ir reikiamus rinkai specialistus, integruojant praktinį patyrimą į studijų procesą. Skatinti jaunų žmonių norą dirbti katedroje ir sudaryti sąlygas moksliniams darbams rengti. Tapti kolektyvu, kurį pripažintų geriausiu ir pažangiausiu vandentvarkos ūkio žinovu.
 
Priemonės ir būdai
Glaudžiau bendradarbiauti su Lietuvos ir užsienio pramonės įmonėmis, universitetais, asociacijomis rengiant bendrus projektus reikalingus šalies ūkio problemoms spręsti.
Parengti vandentvarkos ūkio specialistų kvalifikacijos kėlimo kursų programas, sudarant sąlygas ūkio darbuotojams dalyvauti „mokymosi visą gyvenimą“ programoje.
Parengti neakivaizdines pagrindinių ir antrosios studijų pakopos programas, siekiant antros galimybės suteikimo sąlygų plėtojimo, sugebėjimų adaptuotis prie kintančių sąlygų.
Sudaryti naujas Erasmus sutartis su užsienio universitetais, skatinti studentų mainus. Sudaryti bendras studijų programas su užsienio universitetais, bei parengti kelis studijų modulius anglų kalba.
Išlaikyti esamą katedros darbuotojų potencialą ir ieškoti būtų pagerinti jų darbo vietų techninį – metodinį aprūpinimą. Skatinti darbuotojų stažuotes, išvykas į konferencijas, parodas ir seminarus, taip plečiant specifines žinias, įgyjant praktinius gebėjimus ir įgūdžius.
Pritraukti magistrantus į mokslinius tyrimus ir vėliau skatinti jų stojimą į doktorantūrą.
Įsisavinti naujus pedagoginius mokymo metodus, kelti mokymo proceso kokybę, skatinti darbuotojų motyvaciją ruošti mokomuosius – metodinius leidinius, kiek galima derinti dėstytojų mokslinių tyrimų kryptis su dėstomais dalykais.
Ieškoti naujų bendradarbiavimo formų su ūkio subjektais pritraukiant juos į mokymo procesą, o katedros darbuotojus įtraukti į praktinių sprendimų ieškojimą ir jų pateikimą studijų procese. Aktyviau ieškoti naujų praktikos vietų ir kontroliuoti praktikų eigą.
Ieškoti būdų kaip įsitraukti į ES finansuojamų tarptautinių projektų vykdymą.
Gerinti katedros laboratorijos techninį aprūpinimą, įsigyti naujų prietaisų, modelių, įrangos. Plėsti laboratorinių darbų apimtis, suteikiant studentams didesnių praktinių įgūdžių ir gebėjimų vandentvarkos ūkio objektų projektavime, eksploatavime ir valdyme.
Kelti katedros prestižą universitete ir visuomenėje, užsiimti aktyvesne visuomenine veikla.
 
VGTU Vandentvarkos inžinerijos katedroje nuo 1989 iki 2015 metų buvo parengta 818 diplomuotų vandentvarkos specialistų, iš jų 149 statybos inžinieriai, 502 aplinkos inžinerijos bakalaurai ir 167 aplinkos inžinerijos magistrai. Šių specialistų dėka mūsų miestai ir gyvenvietės turi centralizuotas vandens tiekimo ir nuotekų šalinimo sistemas, respublikos miestuose ir pramonės įmonėse veikia nuotekų valymo įrenginiai, valomas ir vartotojams tiekiamas geriamasis vanduo.
 
Ala Kirjanova
2015.01.26
Siekiant apsaugoti aplinką, prie centralizuoto nuotekų tinklo neprijungtose gyvenamosiose valdose turi būti įrengti individualaus buitinių nuotekų valymo įrenginiai. Esami decentralizuoto nuotekų valymo būdai turi įvairių trūkumų, todėl šioje disertacijoje pasiūlyta alternatyvi individualaus buitinių nuotekų valymo technologija, kuri yra efektyvi, ekonomiška ir paprastai eksploatuojama. Sukurta nuotekų valymo technologija, susidedanti iš septiko, laistomojo filtro su akmens vatos laikmeniu, denitrifikacinio rezervuaro su medžio drožlių užpildu ir geležies drožlių filtro, taikytina namų ūkiuose susidarančioms buitinėms nuotekoms individualiai valyti, šalinant iš jų skendinčiąsias, organines ir biogenines medžiagas. Ją galima taikyti įvairiose pasaulio šalyse, kurių klimatinės sąlygos ir reikalavimai valytų nuotekų kokybei yra panašūs į Lietuvos.
 
Svetlana Ofverstrom
2014.01.30
Nustatyta, kad alternatyvaus geležies šaltinio, t.y. geležies paplavų iš vandens ruošimo įrenginių, įterpimas į tiekiamą pūdyti nuotekų dumblą, leidžia pagerinti dumblo pūdymo proceso kokybę: sumažina sieros vandenilio kiekį biodujose ir fosfatų išsiskyrimą į dumblo vandenį dumblo pūdymo metu. Remiantis atliktų tyrimų rezultatais pateiktos rekomendacijos nuotekų valymo įrenginių su biologiniu fosforo šalinimu darbui pagerinti ir pasiūlytas inžinerinis sprendimas Utenos nuotekų valyklai.
 
Ramunė Albrektienė
2013.06.05
Pagrindinis tyrimo objektas yra požeminis vanduo, kuriame leistinas geriamojo vandens higienos normas viršija amonio jonai, geležies, mangano ir organinių junginių koncentracijos.
 
2013.06.03
Atsižvelgiant į klimatines bei upės baseino geomorfologines sąlygas nustatytos biogeninių medžiagų migracijos ypatybės nuogulose, gruntiniuose ir paviršiniuose vandenyse, ir įvertinti biogeninių medžiagų koncentracijų kaitos dėsningumai upių pakrančių skirtingų nuogulų aeracinėse zonose ir jų įtaka upių vandens kokybei.
 
Disertacijoje nagrinėjama antropogeninės veiklos įtaka upių nuotėkiui ir vandens kokybei. Tyrimo objektas yra tarptautinis, antrasis pagal dydį Lietuvoje Lielupės upių baseinų rajonas (UBR). Pagrindinis tyrimų tikslas – įvertinti antropogeninės veiklos Lielupės upių baseinų rajone kaitos tendencijas ir įtaką upių nuotėkiui bei vandens kokybei, atsižvelgiant į gamtosauginius ir Europos Sąjungos direktyvų, Lietuvos Respublikos įstatymų ir poįstatyminių aktų reikalavimus vandens kokybei. Darbe sprendžiami šie uždaviniai: pernelyg drėgnų žemių sausinimo įtaką upių vandeningumo kaitai, antropogeninės veiklos sąlygotos sutelktosios ir pasklidosios taršos poveikis upių vandens kokybei.
 
 
2009.11.13
Nustatyti reguliuotų upelių savaiminio apaugimo sumedėjusia augalija dėsningumai ir jos  pasiskirstymo įtaka vagos hidrauliniam laidumui, potvynių dinamikai. 
 
Mindaugas Stankevičius
2009.01.26
Disertacijoje ištirti smulkiųjų skendinčiųjų nešmenų nusėdimo į žolinę augaliją dėsningumai Nemuno žemupio slėnyje ir matematinio modelio pagalba apskaičiuoti iškritusių nešmenų kiekiai pagal frakcijas per tiriamą 1950–1991 m. laikotarpį. Nagrinėjant nešmenų sulaikymo galimybes Nemuno žemupio slėnyje daugiausia dėmesio skirta smulkiems, nuo laukų nuplautiems vandenyje skendintiems nešmenims. Šie nešmenys yra pavojingi tuo, kad būdami labai smulkūs patekę į upės tėkmę jie beveik nenusėda ir tik pasiekę užutakius pradeda skęsti arba yra toliau plukdomi į Kuršių marias. Šios smulkiosios dalelės turi didelį lyginamąjį paviršiaus plotą, todėl intensyviai sorbuoja ir suriša biogenines medžiagas bei sunkiuosius metalus.
 
Giedrė Vabolienė 
2008.06.06
Nustatyti ir ištirti veiksniai trukdantys efektyviai šalinti azotą ir fosforą biologiniu būdu iš nuotekų. Pateikti pasiūlymai, kaip gerinti išvalymo laipsnį nuotekų valymo įrenginiuose.
 
Aušra Mažeikienė 
2005.01.25
Analizuota bakterijų įtaka geležies ir manganą šalinimo iš geriamojo vandens procesuose. Nustatytos bakterijų rūšys dalyvaujančiose valymo procese, bei sąlygos kurias reikia užtikrinti, įrenginiuose.
 
Lina Bagdžiūnaitė-Litvinaitienė
2005.01.24
Norint prognozuoti ir kontroliuoti vandens ekosistemų ekologinę būklę, pagrindinis dėmesys turi būti skirtas biogeninių medžiagų koncentraciją ribojantiems veiksniams išaiškinti, įvertinant klimatinių, ekonominių bei socialinių reiškinių kaitos ilgalaikes tendencijas. Gamtinėse geosistemose svarbiausių biogeninių medžiagų (mineralinio azoto ir mineralinio fosforo) koncentracijas ir prietaką įtakoja fizinės-geografinės sąlygos, klimatas bei antropogeninė veikla. Upių vandens kokybės pokyčių analizė turi būti atliekama baseininiu principu, nes tik taip galima nustatyti biogeninių medžiagų koncentracijų didėjimą įtakojančius veiksnius bei jų tarpusavio sąveiką.
Įvertinta ilgalaikė biogeninių medžiagų koncentracijų ir jų kiekių kaita vandeningumo ir antropogeninės veiklos intensyvumo atžvilgiu upių, esančių skirtingose Lietuvos hidrologinėse srityse, vandenyje. Atlikta biogeninių medžiagų srautų skaičiavimo metodų palyginamoji analizė. Nustatyta vandens mėginių ėmimo dažnumą optimizavimo galimybė.
 
Ana Dolgopolovienė
2004 metais
 
Marina Valentukevičienė 
2003.03.20
Nustatyti technologiniai parametrai geležies ir organinių medžiagų šalinimui iš požeminio vandens, pateiktos rekomendacijos veikiančių ir projektuojamų įrenginių darbo efektyvumui gerinti.
 
Audrius Dilba
2002.01.25
Nustatyti pagrindiniai technologiniai parametrai anaerobiniam nuotekų valymui. Tyrimai atlikti su realiomis nuotekomis, gamybiniuose įrenginiuose.
 
Regimantas Dauknys
2000.11.17
Nustatyti fosforo šalinimą įtakojantys parametrai, atlikta technologinių procesų, įtakojančių fosforo šalinimo efektyvumą analizė, pateiktos rekomendacijos nuotekų valymo įrenginių darbo tobulinimui.
 
Mindaugas Rimeika 
2000.08.31
Nustatyti lietaus nuotekų parametrai reikalingi nuotekų tinklų ir valymo įrenginių projektavimui. Disertacijoje pateikti duomenys įtraukti į Lietuvos respublikos statybos techninius reglamentus.

Vietiniai

 

LVTA Lietuvos vandens tiekėjų asociacija , įsteigta 1992 06 03, vienija įvairias šalies ir užsienio firmas, įmones, organizacijas bei fizinius asmenis, kurių veikla visiškai ar iš dalies susijusi su vandentvarkos ūkiu.
UAB Hidora Lietuvos konsultacinė – prekybinė  firma, įkurta  1990 m. Veikla – konsultavimas ir specialios įrangos tiekimas vandentvarkos bei pramonės įmonėms Baltijos šalyse, Ukrainoje, Rusijoje. Atlieka šios įrangos aptarnavimą.
 
UAB Eigesa – jau daugiau nei 10 metų teikia vandens valymo įrangos projektavimo, gamybos, vandens valymo įrengimų eksploatacijos ir priežiūros paslaugas, atlieka  vandens gerinimo stočių statybos darbus bei generalinio rangovo funkcijas.
 
UAB Arginta Lietuviško kapitalo uždaroji akcinė bendrovė savo gyvavimo metus skaičiuoja nuo 1991 m. Perspektyvios idėjos per beveik 20 metų išaugo į didžiulę, rinkoje lyderiaujančią ir ypač pelningai dirbančią įmonę. Bendrovės teritorija taip pat išplėsta: iki 2007 m. „Arginta" turėjo 1 500 m2 patalpų, 2007 m. - 4 500 m2 daugiau, o 2010 m. pastatytas naujas 2500 m2 užimantis cechas. Įmonei sparčiai didėjant, kito ir veikla: nuo 1991 m. „Arginta" užsiėmė metalo apdirbimu, 1995 m. bendrovė pradėjo gerinti vandenį ir tvarkyti nuotekas, o 2009 m. atsirado dar viena papildoma sritis - atsinaujinanti energija. Metalo apdirbimas, vandentvarka ir atsinaujinanti energija šiandien yra lygiavertės „Argintos" veiklos kryptys.
 
UAB Sweco inžinieriai, architektai ir aplinkos technologijų specialistai dirba petys petin, siekdami sukurti saugesnę, aplinką tausojančią ir išsivysčiusią visuomenę. Remdamiesi savo įvairiapuse patirtimi, bet kada gali surasti reikiamų išteklių, leidžiančių priimti esamus ir būsimus iššūkius bei suburti konkrečių sričių ir įgūdžių specialistų grupes.  
 
UAB Traidenis vertybės: kokybė, profesionalumas, mokslo laimėjimai ir naujos technologijos, komandinis darbas, pasitikėjimas ir atsakingumas, darbuotojai, partneriškumas. Gamybinė įmonė „Traidenis“ įkurta 1996 m., kuri pirmoji Lietuvoje pradėjo gaminti nuotekų valymo įrenginius iš stiklaplasčio. 
 
UAB Grundfos yra vienas didžiausių pasaulyje siurblių gamintojų – per metus mes pagaminame 10 milijonų siurblių. Pagrindinės trys gaminių grupės yra cirkuliaciniai siurbliai (UP), panardinamieji siurbliai (SP) ir išcentriniai siurbliai (CR). Šiuo metu GRUNDFOS yra didžiausias pasaulyje cirkuliacinių siurblių gamintojas, turintis apie 50 procentų pasaulinės šių siurblių rinkos. Be siurblių, GRUNDFOS gamina siurblių elektros variklius ir nemažai variklių parduoda atskirai. Be to, GRUNDFOS kuria ir parduoda modernią elektroninę įrangą, skirtą siurblių valdikliams ir kitoms sistemoms.
 
UAB Wavin Baltic įmonių grupė su centrine būstine Zwolle’s mieste, Olandijoje, yra didžiausias plastikinių vamzdžių tiekėjas Europoje, siūlantis plačiausią produkcijos asortimentą, išvystęs geriausią klientų aptarnavimo sistemą, glaudžiai bendradarbiaujantis tiek su galutiniais vartotojais, tiek užsakovais bei lyderis naujovių diegime
 
UAB Hidrostatyba registruota 1994 m. kovo 8 d., privatizavus buvusią Klaipėdos valstybinę akcinę melioracijos įmonę, kuri buvo įkurta 1959 m. balandžio 1 d. Bendrovės kapitalas 41,6 mln. litų. Akcinio kapitalo valdymas koncentruotas. Didžiausia statybinio profilio įmonė Lietuvos vakarų regione. Atestuota ypatingų statinių statybai ir rekonstrukcijai. Vidutiniškai dirba 415 žmonių.
 
UAB Vilniaus vandenys - didžiausia vandentiekio bendrovė Lietuvoje, eksploatuojanti ne tik Vilniaus miesto, bet ir Šalčininkų, Švenčionių bei Vilniaus rajonų vandentiekio ir nuotekų tinklus. Bendrovė tiekia geriamąjį vandenį ir tvarko nuotekas apie 589,9 tūkst. vartotojų. UAB „Vilniaus vandenys" tiekia tik požeminį vandenį iš giluminių gręžinių, kurių gylis 40-180 m. Bendrovė patiekia 90 tūkst. m3 vandens per parą ir surenka bei išvalo apie 115,5 tūkst. m3 nuotekų per parą, vandens vamzdynų ilgis - 1572 km, o nuotekų vamzdynai siekia apie 1125 km. Vandens kokybę tikrina ir kontroliuoja geriamojo vandens laboratorija, o išvalytas nuotekas - nuotekų laboratorija
 
UAB GreenWorks Industry tikslas – rasti ir įgyvendinti modernius sprendimus, kurie užtikrintų tvarią pramonės plėtrą Lietuvoje ir Europoje. Teisingi, tačiau nebūtinai dideli technologiniai sprendimai šiomis dienomis lemia ilgesnį ir saugesnį įrengimų darbą. Tokiu būdu ne tik užtikriname subalansuotą šalies ekonominę bei socialinę plėtrą, bet ir prisidedame prie švarios ir patrauklios gimtinės perdavimo ateities kartoms.
 
UAB Infrastruktūros inžinerija pirmoji ir viena didžiausių bentranšėjų technologijų įmonė Lietuvoje - 15 metų stato ir renovuoja vamzdynus. Specialistai turi pakankamai žinių ir patirties, panaudojant naujausias technikas, montavimo būdus, projektavimą, projektų valdymą ir kt.,
 
UAB Vandens projektai - inžinerinė konsultacinė bendrovė savo veiklą vykdanti teritorijų planavimo, inžinerinės infrastruktūros, aplinkosaugos projektavimo srityse. Nuo pat įsteigimo pradžios 2006 m. gegužės 2 d. aktyviai plečiasi, ugdo profesionalų kolektyvą, gilina žinias ir mokosi sutikti rytojaus iššūkius.
 
UAB Industek - atstovauja daugiau nei 20 įmonių - gamintojų iš įvairių pasaulio šalių, kurios yra savo rinkų lyderės - specialistės, siekiančios plėtoti verslą ir pasirenkančios partnerius distributorius, turinčius technines žinias, finansinius ir materialius išteklius, padedančius įgyvendinti abipusiai naudingus tikslus ir siekti maksimalaus mūsų bendrų klientų lūkesčių patenkinimo
2015 vasario 2 dienos VGTU Tarybos sprendimu, panaikintos Hidraulikos ir Vandentvarkos katedros
sukurta
Vandentvarkos inžinerijos katedra 
Nuo 1969 m. Hidraulikos katedra veikia kaip savarankiškas padalinys. Joje dirbo daugelis patyrusių ir žinomų šalyje mokslininkų bei hidrotechnikos specialistų, tokių kaip doc. K. Baškys, doc. J. Duoba, doc. V. Marčėnas, doc. dr. R. Alekna, D. Jankauskienė, J. Kunigėlis ir kiti. Ilgametis katedros darbuotojas doc. K. Baškys kartu su Vandentvarkos katedros doc. V. Šulga paruošė labai vertingą anglų - lietuvių kalbų hidrotechnikos terminų žodyną, kurį 2000 m. išleido „Technikos“ leidykla.
 
Hidraulikos katedroje - pedagoginį ir mokslinį darbą atlieka 7 darbuotojai: profesoriai – V. Šaulys ir A. Česnulevičius,  docentai - L. Bagdžiūnaitė-Litvinaitienė, O. Barvidienė, R. Stankevičienė, A. Litvinaitis ir lektoriusM. Stankevičius. Pastarieji – jaunoji pedagogų ir mokslininkų karta. Katedros darbuotojų - profesorių V. Šaulio, A. Česnulevičiaus , docentų L. Bagdžiūnaitės-Litvinaitienės, O. Barvidienės, R. Stankevičienės, ir A. Litvinaičio moksliniai straipsniai buvo skelbiami užsienio leidiniuose, o prof. A. Česnulevičius yra Tarptautinės kartografų asociacijos (ICA) Teorinės kartografijos komisijos narys nuo 2003 m.
 
Dėstytojai dabar skaito Skysčių mechanikos (lietuvių ir anglų kalbomis), Inžinerinės hidraulikos (lietuvių ir anglų kalbomis), Hidrogeodinamikos, Inžinerinės hidrologijos ir hidraulikos, Hidrotechnikos statinių, Hidrotechnikos statinių ir jų eksploatacijos, Sausumos hidrologijos, Vandens išteklių valdymo, Vandens apsaugos politikos, teisės ir ekonomikos, Atvirų vagų hidraulikos, Mokslinių tyrimų ir inovacijų paskaitas. Studentai turi galimybę teorines žinias gilinti Hidraulikos mokomojoje laboratorijoje atlikdami laboratorinius darbus.
 
Mokslinio tyrimo darbai atliekami derinant juos su pagrindiniu pedagoginiu darbu. Hidraulikos katedros darbuotojai dalyvauja vienoje iš 10 prioritetinių universiteto mokslinių tyrimų krypčių - „Eksperimentiniai ir teoriniai aplinkos sistemų tyrimai ir aplinkos apsaugos technologijų kūrimas“, skelbia mokslinius straipsnius, su pranešimais dalyvauja mokslinėse konferencijose.
 
Hidraulikos katedros vedėjai
Katedros veiklos pradžia susijusi su Lietuvos universiteto Technikos fakultetu ir Steponu Kairiu, kuris visuomenei plačiai žinomas kaip Lietuvos socialdemokratų partijos steigėjas ir 1918 m. vasario 16 dienos Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataras. Be šių garsių titulų, jis dar turi vieną titulą – Sanitarinės technikos tėvas. Jis buvo vienas iš tų kurie pradėjo Vilniaus vandentiekio ir nuotekų tinklų statybą 1914 metais, projektavo ir prižiūrėjo Kauno miesto tinklų statybą (nuo 1924 m.), bei Šiaulių, Ukmergės, Palangos, Panevėžio. Vilkaviškio, Raseinių ir kitų miestų vandentvarkos sistemas. S. Kairys vandentiekio ir kanalizacijos paskaitas universitete pradėjo skaityti 1924 metais. Tuo metu buvo rengiami plataus profilio statybos inžinieriai, kuriems buvo skaitomos įvairių sričių paskaitos. S. Kairio pastangomis, apie 1930-uosius metus buvo įkurtas Santechnikos kabinetas, kuris 1940 m. rugpjūčio mėn. 15 d. buvo pertvarkytas į Miestų sanitarijos katedrą. Ši data yra laikoma Vandentvarkos katedros įsteigimo diena, vedėju buvo paskirtas Steponas Kairys. Be to, jis 1941–1942 m. buvo VDU Statybos fakulteto dekanu. Be šių darbų, 1923–1938 m. S. Kairys dirbo Kauno savivaldybės Vandentiekio ir kanalizacijos skyriaus vedėju. 1939 metais buvo išleistas pirmasis Vandentvarkos vadovėlis „Miestų kanalizacija“, kurį parašė S. Kairys. Už puikų vadovėlį, aktyvią pedagoginę ir visuomeninę veiklą jam suteiktas ekstraordinarinio profesoriaus vardas. 1940 m. jam suteiktas Vytauto Didžiojo universiteto garbės daktaro vardas. Tarpukaryje nebuvo ruošiami vandentvarkos specialistai, tačiau dalis studentų, kurie mokėsi hidromelioracijos ir statybos specialybėse, bei buvo išklausę atitinkamus kursus, baigiamojo darbo temas pasirinkdavo vandentiekį arba kanalizaciją. Nuo 1940 08 15 iki 1944 07 katedrai vadovavęs prof. S.Kairys, vengdamas represijų, pasitraukė į užsienį. Nuo 1943 m. buvo Vyriausiojo Lietuvos išlaisvinimo komitetas pirmininku. Mirė 1964 m. gruodžio 16 d. Niujorke. 1996 m. signataro palaikai buvo pargabenti į Lietuvą, palaidoti Kaune, Petrašiūnų kapinėse.
1945 m. sausio mėn., jau Kauno valstybiniame universitete (KVU), Miestų sanitarijos katedra buvo pavadinta Miestų santechnikos katedra, o jos vadovu tapo Stasys Vabalevičius. Reorganizuojant KVU į Kauno politechnikos institutą (KPI), 1950 m. gruodžio mėn. 15 d., katedros pavadinimas vėl pakeičiamas ir iki 1956 m. liepos 19 d. ji vadinosi Vandentiekio, kanalizacijos ir santechnikos katedra, 1956 m. katedra gavo Vandentiekio ir kanalizacijos vardą, kurio nebekeitė iki 1989 m.
1948 m. Kauno valstybiniame universitete buvo įsteigta vandentiekio ir kanalizacijos specialybė. Pirmieji 13 šios specialybės absolventų, jau kaip KPI auklėtiniai, institutą baigė 1952 m. Nuo 1960 m. šios specialybės inžinieriai pradėti rengti ir vakariniame skyriuje. 1952 – 1989 m. Kauno politechnikos institute iš viso buvo parengti 1586 vandentiekio ir kanalizacijos specialybių inžinieriai.
Pokario laikotarpis susijęs su profesorių S. Vabalevičiaus ir B. Petrulio asmenybėmis. Prof. S. Vabalevičius ilgą laiką buvo katedros vedėju, jis – Lietuvos Mokslų Akademijos narys korespondentas, Lietuvos nusipelnęs inžinierius, mirė 1975 m. S. Vabalevičius buvo Lietuvos valstybinio statybos ir architektūros reikalų komiteto pirmininku (1956-1961). Jo rūpesčiu, buvo pradėta atstatinėti Trakų pilis. Už „feodalinės pilies“ atstatymą, žalingą tuometinei ideologijai, buvo priverstas išeiti iš pareigų ir grįžo į universitetą.
1961 04 15 buvo įkurta Šildymo ir vėdinimo katedra (KPI), į kurią perėjo dirbti dalis Vandentiekio ir kanalizacijos katedros darbuotojų. Tais pačiais metais prie Vandentiekio ir kanalizacijos katedros buvo įsteigta žinybinė Pramonės nutekamųjų vandenų valymo laboratorija.
Įvairiu metu Vandentiekio ir kanalizacijos katedroje dirbo docentai: Vytautas Burbulys, Kazimieras Blažys, Vytautas Lelešius, Alfonsas Neprackas, Edmundas Levitas, Pranas Pranaitis, Vilius Šulga, Vasilijus Javorskis, Juozas Švedarauskas, Bronius Rukšėnas, Algirdas Bronislovas Matuzevičius, Antanas Sakalauskas, Vida Minginienė, Ginutis Pranas Kutas, Romutė Kazalupskienė, Algimantas Juozapas Kliučius, Vitalija Valikonytė, Violeta Jurjonienė, Kondratavičius Vytautas, Julius Baltrukonis, Viktoras Račys ir kiti.
 
1988 m. kovo 31 d. LTSR Ministrų tarybos sprendimu vandentiekio ir kanalizacijos specialistų rengimas perkeltas į Vilniaus inžinerinį statybos institutą (VISI), tuo pačiu panaikinant Vandentiekio ir kanalizacijos katedrą KPI. Tačiau tik dalis KPI darbuotojų sutinka persikelti į Vilnių, didžioji darbuotojų dalis lieka Kaune. KTU liko vandens išteklių racionalaus naudojimo ir pramoninių nuotekų nukenksminimo specialybė, rengianti specialistus nuo 1978. Taip prasidėjo dar vienas katedros gyvenimo etapas, kai iš vienos katedros tapo dvi katedros. Tačiau vyriausybės sprendimu vandentiekio ir kanalizacijos (dabar vadinamos nuotekomis) specialistai rengiami tik Vilniuje. Kaune likusi katedra buvo reorganizuota ir suskaidyta perkeliant į Cheminės technologijos fakultetą (1988) ir pakeičiant pavadinimą į Inžinerinės ekologijos katedrą. Iš Kauno į Vilnių persikėlė docentai: A. B. Matuzevičius, K. Blažys, A. Sakalauskas ir V. Šulga, kurie beveik dviem dešimtmečiams tapo pagrindiniais naujai kuriamos katedros ramsčiais.
1989-09-01 įkuriama Vandentvarkos katedra VISI, vedėju paskiriamas doc. dr. A. B. Matuzevičius, kuris vadovavo katedrai beveik dvidešimt metų. VISI Vandentvarkos katedra buvo kuria iš naujo, į ją atėjo dirbti naujų žmonių iš tuometinės Komunalinio ūkio ministerijos ir gamybinio susivienijimo „Vanduo“: doc. dr. A. Griškevičius, dr. Skirkevičius, dr. P. Didžiapetrienė, inžinieriai Z. Paulauskienė, V. Alminas, A. Vedrickas, A. Didžiapetris.
Vilniaus inžineriniame statybos institute pirmieji studentai į Vandentvarkos specialybę buvo priimti 1984 metais. Pirmoji vandentvarkos inžinierių laida Vilniuje buvo parengta 1989 metais. Iki 1996 metų VGTU buvo rengiami diplomuoti vandentvarkos statybos inžinieriai. Pertvarkius studijų programas ir perėjus prie dviejų pakopų mokymo sistemos, 1990 metais buvo priimta pirmoji grupė aplinkos inžinerijos bakalaurų, kurių specializacija buvo vandentvarka. 1996 metais buvo išleista pirmoji vandentvarkos specializacijos aplinkos inžinerijos magistrų laida.
 Vandentvarkos katedroje 2004-2006 metais įvyko kartų kaita, nes katedrą paliko jos įkūrėjai ir ilgamečiai darbuotojai. 2010 metais katedros darbuotojų vidutinis amžius nesiekė 35 metų. Neseniai apgintos disertacijos ir aktyvūs jaunieji doktorantai ir asistentai teikia vilčių, kad nauja karta pasistengs perimti atsakomybę ir patirtį iš vyresniųjų kolegų. 1980 m. katedroje buvo 17 darbuotojų, tame tarpe 1 profesorius, 9 docentai, 2 vyr.dėstytojai, 2 asistentai, 3 dėstytojai antraeilininkai. Praėjus 30 metų, darbuotojų skaičius nepasikeitė, 2011 metais katedroje dirbo 15 darbuotojų, tame tarpe 5 docentai, 3 lektoriai, 5 asistentai, 1 laboratorijos vedėjas, reikalų tvarkytoja ir 5 doktorantai.
Katedra atlieka užsakomuosius mokslo darbus, skirtus vandens ruošimo, nuotekų valymo, dumblo apdorojimo technologinėms schemoms bei parametrams nustatyti, projektavimo bei eksploatavimo rekomendacijoms rengti.
 
Katedroje įrengtos 2 mokomosios laboratorijos – mokslo ir mokomoji. Susiklostė darnūs santykiai tarp katedros ir jos buvusių studentų – dirbančių vandens tiekimo ir privačiose įmonėse, bei Lietuvos vandens tiekėjų asociacija. Katedra palaiko mokslinius ryšius su užsienio šalių universitetais: Aalborgo uviversitetu (Danija), Karališkuoju technologijos institutu (Švedija), Arhuso kolegija (Danija), Talino technikos universitetu (Estija), Rygos technikos universitetas (Latvija), Varšuvos žemės ūkio universitetu (Lenkija) ir kt. Visi katedros darbuotojai po kelis kartus stažavosi įvairiuose užsienio universitetuose. Kartu su Švedijos ir Lenkijos universitetais buvo vykdomas tarptautinis mokslinis projektas „Development of ecological sorbents for soil remediation and water purification“ (1997-2002). Vandentvarkos katedra dalyvavo Europos Komisijos programa FRAMEWORK-6 projekte „Tyrimo bei vystymo projektų tobulinimas ieškant sprendimo kovai su įvairiais jūros teršalais“ (2004–2007). Katedros darbuotojai aktyviai dalyvauja dėstytojų mainų programose.
 
Vandentvarkos katedros kolektyvas per visą savo gyvavimo ir transformavimosi laikotarpį visapusiškai prisidėjo prie Lietuvos vandentiekio ir kanalizacijos vystymosi, racionalaus vandens išteklių ir aplinkos apsaugos.
 
Vandentvarkos katedros vedėjai