Svetainės struktūra www.vgtu.lt Mano VGTU Medeinė

Apie katedrą

Miestų statybos katedra buvo įkurta 1965 m. rugsėjo 1 d. tuometiniame Kauno Politechnikos instituto Vilniaus filiale. Miestų statybos katedra palaiko glaudžius ryšius su daugelio Europos valstybių aukštosiomis mokyklomis. Studentai išvyksta studijuoti, katedros dėstytojai stažuotis ir skaityti paskaitų į Daniją, Jungtinę Karalystę, Vokietiją, Ispaniją, Olandiją, Švediją, Portugaliją, Austriją, Lenkiją ir kitas šalis.
 
Šiandien miestų statybos katedra rengia trijų kvalifikacinių lygių specialistus: bakalaurus, magistrus ir daktarus. Kiekviena studijų pakopa leidžia įgytas žinias pritaikyti praktikoje. Sėkmingai baigę pagrindines studijas bakalaurai gali studijuoti antroje studijų pakopoje – magistratūroje, o vėliau – tęsti studijas doktorantūroje siekiant mokslų daktaro laipsnio. Studijuojantieji pagrindinėse studijose pagal miestų inžinerijos programą studentai susipažįsta su miestų teritorijų užstatymo planavimu, jų inžinerine įranga, miestų transportu ir jo eismo organizavimu, su miestų ūkio sistemų pagrindais, miestų ūkio valdymo ir tvarkymo įrenginiais, ekonominiais bei techniniais klausimais, miestų statinių rekonstrukcija, eksploatavimu ir renovacija, Baigę šią studijų programą absolventai gali dirbti miestų ir rajonų savivaldybėse, seniūnijose bei valstybinėse jų įmonėse, miestų ūkio eksploatavimo įmonėse bei organizacijose, miesto transporto sistemų ir miesto teritorijų inžinerinės įrangos, želdynų projektavimo, statybos ir priežiūros įmonėse. Baigusieji įgyja statybos inžinerijos bakalauro kvalifikacinį laipsnį.
 
Miestų statybos katedra rengia civilinės inžinerijos, miestų planavimo ir inžinerijos programų magistrantūros studijas. Magistrantūros programos studijuojamos 2 metus, kurias sėkmingai baigus įgyjamas statybos inžinerijos magistro kvalifikacinis laipsnis. Per savo veiklos laikotarpį katedra parengė per 2000 specialistų – bakalaurų, inžinierių, magistrų. Katedros parengti specialistai sėkmingai dirba ne tik Lietuvos miestuose, bet ir užsienyje – JAV, Airijoje, Jungtinėje Karalystėje, Vokietijoje, Austrijoje, Graikijoje, Olandijoje, Švedijoje, Norvegijoje, Rumunijoje ir kitose šalyse.
 
Paspauskite ▲ norėdami apsilankyti https://www.facebook.com/msk.ap.vgtu
 
Žemiau pateiktas Miestų inžinerijos studijų programą pristatantis video (trumpa versija). Pilną video galite peržiūrėti čia https://www.youtube.com/watch?v=-9ahhkfqJ0A
Miestų statybos katedra įkurta Kauno politechnikos instituto Vilniaus filiale 1965 metais, kai Statybos katedra 1965 m. rugsėjo 1 d. padalyta į dvi: Miestų statybos katedrą (vedėjas doc. V. Kriščiūnas) ir Statybinių konstrukcijų (vedėjas prof. A. Kudzys). Tuo metu KPI Vilniaus filiale buvo 17 katedrų ir trys fakultetai, mokėsi per 3000 studentų, kurių daugumą sudarė būsimieji statybos inžinieriai. Pirmasis Miestų statybos katedros vedėjas – prof. tech. m. dr. Vytautas Kriščiūnas (1908–1991). Miestų statybos katedra savo įkūrimo pradžioje buvo įvairialypė, čia buvo dėstomos bendrosios statybos, geodezijos, statybinių konstrukcijų, santechninės ir, aišku, profilinės miestų statybos disciplinos – miestų transportas, gatvės ir keliai, miestų planavimas. Inžinerines miestų statybos disciplinas nuo 1965 m. skaitė trys dėstytojai – tech. m. dr. doc. Vaclovas Šeštokas, arch. dr. doc. Anatolijus Jovaiša, e. doc. p. Mečislovas Raibis. Pirmoji miestų statybos trylikos inžinierių laida baigė KPI Vilniaus filialą 1967 m. gruodžio mėnesį.
       Miestų statybos katedra 1971 m. patyrė dar vieną reorganizaciją – nuo jos atsiskyrė Pastatų konstrukcijų katedra, kuriai liko vadovauti Vytautas Kriščiūnas. Miestų statybos katedrai pradėjo vadovauti technikos mokslų daktaras, profesorius Vaclovas-Vytautas Šeštokas (1931-1984).
       Vadovaujant katedrai prof. V. Šeštokui buvo pradėta kompleksiškai spręsti inžinerines miestų statybos problemas. Katedroje susibūrė grupė mokslininkų, nagrinėjančių transporto ir gatvių tinklo plėtros klausimus. Pagrindinė mokslinė kryptis buvo „Gatvių ir kelių tinklo formavimosi proceso ir faktorių tyrimas“. V. Šeštokas vadovavo daugeliui aspirantų, kurie sėkmingai apgynė kandidato disertacijas (dabar  daktaro). V. Šeštoko dėka Respublikoje įkurta savitos mokslinės krypties Inžinerinės urbanistikos mokykla. Jis pirmasis Miestų statybos katedroje pradėjo spausdinti straipsnius ir dalyvauti mokslinėse konferencijose užsienyje. Techninės literatūros knygynuose pasirodė originalios V. Šeštoko knygos: „Eismo reguliavimas ir saugumas“, „Miestų transportas“, „Gatvės, eismas, avarijos“, „Eismo organizavimas“.
       Ypač išaugęs katedros mokslinės ir pedagoginės veiklos aktyvumas jaučiamas 1975 m., kai Miestų statybos katedroje dirbo prof. V. Šeštokas, docentai V. Adomavičius, A. Tupinis, P. Juškevičius, A. Juzėnas, A. Klibavičius, G. Paliulis, M. Raibis. Miestų statybos specialybės inžinieriai buvo rengiami ne tik dieniniame, bet ir vakariniame skyriuje (iš viso po keturias akademines grupes).
       Miestų statybos katedra aštuntajame dešimtmetyje kartu su projektavimo organizacijomis parengė „Kompleksines Vilniaus ir Kauno transporto schema“, atliko Vilniaus, Kauno, Klaipėdos, Kėdainių, Trakų centrų ir senamiesčio transporto tyrimus, aktyviai pradėjo kurti pirmąją Lietuvoje Šiaulių pėsčiųjų zoną. Katedros iniciatyva buvo sudaryti didesniųjų Respublikos miestų – Vilniaus, Kauno, Šiaulių, Panevėžio, Marijampolės, Alytaus – triukšmo žemėlapiai.
       Patyrusių miestų statybos ir transporto specialistų Lietuvoje nebuvo, todėl juos reikėjo išugdyti. Katedroje išaugo potencialių mokslininkų būrys. Pirmiausia tai arch. dr. doc. Arnoldas Tupinis (1931–1994), kuris, domėdamasis pėsčiųjų zonų miestų centruose idėja, vienas pirmųjų pasiūlė Laisvės alėją Kaune atiduoti pėstiesiems. Docentas Vytautas Adomavičius (dabar yra rentoje) tris dešimtmečius tyrė Lietuvos automobilių transporto plėtros ir stovėjimo aikštelių klausimus.
       Po prof. V. Šeštoko mirties 1984 m.-1990 m. Miestų statybos katedrai vadovavo arch. dr. doc. P. Juškevičius. 1990-1996 m. katedrai vadovavo doc. dr. Antanas Klibavičius. Nuo 1996 m. katedrai kūrybingai vadovauja prof. dr. Marija Burinskienė.
       Vilniaus Gedimino technikos universiteto Miestų statybos katedra per savo veiklos metus parengė daugiau kaip 2000 specialistų, – bakalaurų, inžinierių, magistrų. Katedros parengtus absolventus galima sutikti dirbančius ne tik didžiuosiuose Lietuvos miestuose, rajonų centruose, bet ir užsienyje: JAV, Vokietijoje, Olandijoje, Estijoje ir kitose šalyse. Šiandien katedroje dirba profesoriai M. Burinskienė, K. Jakovlevas-Mateckis, docentai A. Klibavičius, G. Paliulis, A. Rimkus, doc. A. Mačerinskienė, doc. V. Grigonis, doc. R. Ušpalytė-Vitkūnienė. Miestų statybos katedros profesoriai, docentai skaito miestų planavimo, teritorijų inžinierinio tvarkymo, statybos procesų, inžinierinių tinklų eksploatacijos ir remonto, personalinių kompiuterių taikymo miestų statyboje, eismo organizavimo, teritorijų ir susisiekimo sistemų paskaitas.
       Miestų statybos katedra per savo daugiau nei 45 metų gyvavimo laikotarpį savo mokslinę ir pedagoginę veiklą siejo su miestų infrastruktūros plėtra bei teritorijų tvarkymu. Pagrindinis dėmesys buvo skiriamas miesto susisiekimo sistemoms, jų darbo analizei, įvertinimui bei teikti pasiūlymus kaip jas tobulinti. Pastarąjį dešimtmetį ypač išsiplėtė miestų statybos katedros mokslinė veikla, atsižvelgiant į Europos Sąjungos mokslines kryptis. Katedros moksliniai darbai vykdomi pagal miestų savivaldybių užsakymus, yra apjungti į „Miesto subalansuotos plėtros“ temą, kuri apima būsto, susisiekimo sistemų, inžinerinių komunikacijų, miesto tvarkymo, aplinkos formavimo ir humanizavimo, racionalaus energetinio planavimo, sanitarinio miesto valymo, pagrįstos bei tolydžiai plėtojamos miesto infrastruktūros plėtrą. Miesto plėtra vertinama kaip sudėtinga socialinių, ekonominių, ekologinių ir infrastruktūrinių veiksnių visuma, siekiant sukurti kokybiškas gyvenimo sąlygas miestelėnams. Pastaraisiais metais ši problematika ypač aktuali Lietuvos miestams, kuriuose dėl spartaus automobilizacijos lygio koncentruojasi intensyviausi transporto srautai. Į pirmą vietą iškyla gatvių tinklo laidumas, infrastruktūros atitikimas srautams, automobilių stovėjimo vietų trūkumas, sąlygų visuomeninio transporto prioritetiniam eismui bei alternatyvioms lengvajam automobiliui transporto priemonėms sukurti. Modernių technologijų taikymas įgalina modeliuoti ir atvaizduoti transporto eismą mieste ir tokie darbai ypač reikalingi Lietuvos miestams. Katedra savo darbais išsiskiria iš kitų kompleksiniu miestų problemų vertinimu, pasiūlymai pagrindžiami remiantis subalansuotos plėtros principais.

Nuotrauka

Pareigos,

Pavardė, Vardas

Emerito kontaktai

CV

Publikacijos

Prof. habil. dr. Emeritas Konstantinas Jakovlevas-Mateckis
Prof. Habil. Dr. Emeritas
Konstantinas Jakovlevas-Mateckis          
km@vgtu.lt

+370 5 2651106
+370 5 2744719                
+370 613 30089
Parsisiųsti                             
     
       Konstantinas Jakovlevas-Mateckis – Vilniaus Gedimino technikos universiteto Miestų statybos, Architektūros ir pagrindų katedrų profesorius, Tarptautinės informatizavimo akademijos akademikas. Dirbo vizituojančiu profesoriumi Romos La Sapienza, Balstogės politechnikos, Kauno technologijos universitetuose, Vilniaus dailės akademijos Kauno dailės institute ir kt. Profesorius vadovauja doktorantų ir magistrantų darbams, dėsto architektūros, urbanistikos, kraštovaizdžio architektūros dalykus, aktyviai dalyvauja katedros mokslinėje ir projektinėje veikloje. Buvo Sankt Peterburgo statybos ir architektūros universiteto, Maskvos architektūros akademijos mokslo tarybų disertacijoms ginti, narys.
       Daugelį metų dirbo Lietuvos staklių įmonių projektavimo institute architektų grupės vadovu, instituto vyriausiuoju architektu. Pagal jo projektus pastatyta per dešimt pramonės ir mokslinių tyrimų institutų kompleksų: Vilniaus staklių gamykla „Komunaras“, Šiaulių precizinių staklių gamykla, Kauno tvirtinimo detalių gamykla, Vilniaus metalo pjovimo staklių institutas su gamykla „Precizika“ ir kt. Beveik dvidešimt metų dirbo Techninės estetikos mokslinio tyrimo instituto Architektūrinės aplinkos formavimo skyriaus vedėju, aktyviai dalyvavo mokslinėje ir kūrybinėje veikloje. Profesorius parengė Kruonio HAE, Ignalinos AE, tarptautinės automagistralės „Via Baltica“, Klaipėdos pramonės aikštės, Toljačio miesto ir automobilių gamyklos ir kt. planavimo bei kraštovaizdžio formavimo projektus; yra daugelio pastatų interjerų projektų autorius, dalyvauja miestų planavimo mokslo ir projektavimo darbuose.
       K. Jakovlevas-Mateckis yra savitos miesto ir pramonės kraštovaizdžio architektūros ir architektūrinės aplinkos dizaino mokyklos pradininkas, jos teorinių pagrindų kūrėjas. Profesorius atliko 37 architektūros, kraštovaizdžio architektūros ir architektūrinės aplinkos dizaino mokslo tiriamuosius darbus, parengė apie 100 projektų, parašė 29 monografijas ir kt. knygas (kai kurias iš jų su bendraautoriais), per 150 mokslinių straipsnių, parengė keliolika normatyvų, taisyklių ir kt.
       Profesorius vienas ar su kolegomis dažnai dalyvauja architektūros, kraštovaizdžio architektūros ir architektūrinės aplinkos dizaino konkursuose. Yra pelnęs tris pirmąsias (1979 m., 1980 m., 2005 m.), tris antrąsias (1981 m., 1983 m., 1986 m.) ir dvi trečiąsias (1986 m., 2002 m.) premijas. 1997 m. apdovanotas VGTU medaliu „Už nuopelnus Vilniaus Gedimino technikos universitetui“.
       Už architektūros, kraštovaizdžio architektūros ir architektūrinės aplinkos dizaino srities darbus 1981 m. profesoriui suteiktas Lietuvos valstybinės mokslo premijos laureato, 1989 m. – Lietuvos nusipelniusio mokslo veikėjo garbės vardas, 2004 m. už nuopelnus Lietuvai apdovanotas Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino ordino Karininko kryžiumi, 2005 m. – Lietuvos kraštovaizdžio architektų sąjungos Garbės ženklu „Už nuopelnus Lietuvos kraštovaizdžio architektūrai“ ir už nuopelnus Vilniaus dailės akademijai „Lauryno Gucevičiaus ir Pranciškaus Smuglevičiaus Garbės medaliu“. 2006 m. ir 2009 m. – VGTU aukso medaliais, 2007 m. už nuopelnus Lietuvos mokslui ir universitetui suteiktas Profesoriaus emerito garbės vardas. 2009 m. – Lietuvos architektų sąjungos Garbės ženklu „Už architektūros mokslinę ir pedagoginę veiklą“ ir Lietuvos statybininkų asociacijos „Lietuvos statybininko Garbės ženklu“.
       2012 m. VGTU geriausios mokslo monografijos konkurse užimta I-oji vieta. „Miesto kraštovaizdžio architektūra. I tomas: Miesto kraštovaizdžio architektūros raida ir teorijos pagrindai“.
 
Lund2

Lund University, (Švedija)

Stokholmo

KTH Royal Institute of technology, (Švedija)

Liverpool

Liverpool John Moores University, (Didžioji Britanija)

Edinbourg2

Edinburgh Napier University, (Didžioji Britanija)

aalborg2

Aalborg University, (Danija)

Boku

University of Natural Resources and Life Sciences, (Austrija)

valencia2 Politechnical University of Valencia, (Ispanija)
bolonijos2 Alma Mater Studiorum Universita di Bologna, (Italija)
turino2 Politecnico di Torino, (Italija) 
FHE Fachhochschule Erfurt University of applied sciences, (Vokietija)
Graz1 Graz University of technology, (Austrija)
Dresden2 Technical University of Dresden, (Vokietija)
Hasselt Hasselt University, (Belgija)
Ostrava University of Ostrava, (Čekija)
Bratislava Slovak University of Technology in Bratislava, (Slovakija)
Maribor University of Maribor, (Slovėnija)
Gior Szechenyi Istvan University, (Vengrija)
Krakow1 Cracow University of Technology, (Lenkija)
Wroclaw Wroclaw University of Technology, (Lenkija)
Riga Riga Technical University, (Latvija)
Talin Tallinn University of Technology, (Estija)
Klaipeda Klaipėdos Universitetas, (Lietuva)
Kaunas Kauno Technikos Universitetas, (Lietuva)
Ukraina2 National Technical University of Ukraine, (Rusija)
Kijevo Kyiv National University of Construction and Architecture, (Ukraina)
Maskva2 Moscow State University of Geodesy and Cartography, (Rusija)
Kragujevac University of Kragujevac, (Serbija)
Swiss Federal Institute of Technology Zurich, (Šveicarija)
Ruhr University Bochum, (Vokietija)
 University of Rome "Tor Vergata", (Italija)
Aleksandro Stulginskio universitetas
Lietuvos valstybinės institucijos
Lietuvos automobilių kelių direkcija
Lietuvos savivaldybių asociacija
LR Aplinkos ministerija
LR Susisiekimo ministerija
 
Susisiekimo Tilto g. 14, LT-01101 Vilnius, Lietuva Tel.: (8 5) 243 0014. Faks.: (8 5) 231 3138. El. paštas: info@parking.lt
grinda3 Eigulių g. 7, LT - 03150 Vilnius, Lietuva Tel.:  (8 5) 215 2089,  Faks.: (8 5) 215 2104 El. paštas: info@grinda.lt
Gatviu statyba Panerių g. 12, LT- 03209 Vilnius, Lietuva Tel. (8-5) 2625817 Faks. (8-5) 2615801 info@gatviustatyba.lt
Hnit_baltic S. Konarskio g. 28 A, LT - 03127 Vilnius, Lietuva Tel.: + 370 5 215 0575 Faks.: + 370 5 215 0576 El. paštas: info@hnit-baltic.lt
urbanistika A. Goštauto g. 8, LT - 01108 Vilnius, Lietuva Tel.: (8 5) 212 9024, Faks.: (8 5) 212 4459, El. paštas: info@urbanistika.lt
Smolensko g. 10, LT - 03201 Vilnius, Lietuva   
Tel.: +370 5 278 8433
Faks.: + 370 5 278 8789
El. paštas: urbanistai@taemgroup.lt
Elsis Baltupio g. 14, LT - 08303 Vilnius, Lietuva
Tel.: 8 (5) 268 8188
Faks.: 8 (5) 268 8199
El. paštas:info@elsis.lt
 
Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VGTU) Miestų statybos katedroje viešėjo architektas, docentas Pandin Ounchanum iš Chiang Mai Universiteto, Tailando. Arch. Doc. Pandin Ounchanum savo išsilavinimą įgijęs Tailando universitetuose, daktaro laipsnį gavo Kyoto universitete Japonijoje, kur po to porą metų sėmėsi patirties dalyvaudamas architektūriniuose konkursuose.
 
Paskaitų metu svečias vedė studentus per Tailando architektūros šimtmečius, jų kultūros įtaką gyvenamiesiems namams. Analizuodamas gyvenamųjų pastatų vidaus planavimo ypatumus atkreipė dėmesį į mūsų skirtingas kultūras ir jų įtaką gyvenamojo būsto išplanavimui. Jo paskaitų metu studentai turėjo galimybę neakivaizdžiai apsilankyti naujausiuose Tailando aukščiausios klasės viešbučiuose, buvo atkreiptas dėmesys, kaip šiuolaikiniame architektūriniame dizaine išlaikomi jų kultūros elementai.
 
Pagal Pasaulinę Erasmus+ mainų programą į VGTU atvykęs Tailando  Chiang Mai Universiteto atstovas susitiko ir su Užsienio ryšių direkcijos atstovai, bei aptarė tolesnias bendradarbiavimo galimybes. Svečias apsilankė VGTU „Linkmenų fabrike“ bei susipažino su jų vykdoma veikla. 
    • Puslapio administratoriai:
    • Andrius Barauskas
    • Vaida Vabuolytė
    • Egita Lapinskaitė
    • Laura Ladietaitė
    • Justė Kareivaitė