Svetainės struktūra www.vgtu.lt Mano VGTU Medeinė

Apie katedrą

Kelių katedrai daugiau nei 90 metų. Tai reikšmingas laiko tarpas ne tik Kelių katedrai, bet ir visiems Lietuvos kelininkams – jos auklėtiniams: inžinieriams, bakalaurams ir magistrams.
 
Kelių katedra nuo pirmųjų dienų vykdo aktyvią pedagoginę ir mokslinę veiklą. Joje dirba šiuolaikiški, savo specializacijoje profesionalūs lektoriai, docentai ir profesoriai.
 
Iš kairės į dešinę pirmoje eilėje: doc. dr. Igoris Podagėlis; lektorė Jūratė Vitkienė; prof. dr. Alfredas Laurinavičius; doc. dr. Laura Žiliūtė; doc. dr. Inesa Gailienė; doc. dr. Audrius Vaitkus.
Antroje eilėje: doc. dr. Rolandas Oginskas; katedros vedėjas doc. dr. Virgaudas Puodžiukas; dr. Miglė Paliukaitė; doc. dr. Lina Bertulienė; prof. dr. Daiva Žilionienė; doc. dr. Kornelija Ratkevičiūtė;  dokt. Ovidijus Šernas; prof. dr. Kazys Petkevičius, asist. R. Babickas.
Trečioje eilėje: doc. dr. Viktoras Vorobjovas;  dr. Faustina Tuminienė; doc. dr. Vilma Jasiūnienė; prof. dr. Donatas Čygas; vadybininkė Olga Lapinskienė; doc. dr. Lina Juknevičiūtė-Žilinskienė; lektorius Algirdas Motiejūnas.
 
Kelių katedra daugelį metų palaiko glaudžius ryšius su Rygos technikos universitetu (Latvija), Talino technikos universitetu (Estija), Baltarusijos nacionaliniu technikos universitetu Minske (Baltarusija), Maskvos automobilių ir kelių institutu (Technikos universitetu) (Rusija), Vroclovo technikos universitetu (Lenkija), Maskvos valstybiniu susisiekimo kelių universitetu (Rusija), Sankt Peterburgo valstybinu transporto universitetu (Rusija), Drezdeno aukštąja technikos ir ekonomikos mokykla (Vokietija), Lundo universitetu (Švedija).Aktyviai bendradarbiaujama ir su tyrimų centrais: VTT (Suomija), Baltarusijos kelių tyrimo centru (Minske).
Studentai vyksta studijuoti, ginti baigiamuosius darbus, dėstytojai stažuotis, skaityti paskaitų.
 
Kelių katedros mokslininkų apdovanojimai
 
Už ilgametę pedagoginę veiklą bei naujausių mokslo bei technikos pasiekimų diegimą, naudojant pažangiausias technologijas, Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro įsakymu apdovanoti „Garbės kelininko ženklu“ Kelių katedros dėstytojai:
  • doc. E. Palšaitis;
  • doc. L. Vidugiris;
  • doc. V. Jasulaitis;
  • doc. A. A. Juzėnas;
  • doc. V. Puodžiukas;
  • prof. D. Čygas;
  • prof. A. Laurinavičius;
  • doc. K. Sakalauskas;
  • prof. K. Petkevičius.
  • doc. dr. K. Skerys
Du Kelių katedros dėstytojai – doc. K. Sakalauskas ir doc. I. Podagėlis, už ilgametį ir nepriekaištingą darbą, didelį indėlį plėtojant geležinkelių transportą bei aukštos kvalifikacijos geležinkelių transporto specialistų rengimą apdovanoti „Garbės geležinkelininko ženklu“.
Lietuvos universitetas Respublikos Tarybos 1918 m. gruodžio 5 d. aktu turėjo būti atidarytas 1919 m. sausio 1 d., tačiau tik praėjus daugiau kaip trims metams Lietuvos vyriausybė tokį universitetą atidarė 1922 m. vasario 16 d. laikinojoje Lietuvos sostinėje Kaune. Lietuvos universiteto įsteigimo aktas priimtas ministrų kabineto posėdyje 1922 m. vasario 13 d.
1922 m. kovo 24 d. Steigiamojo seimo priimtame universiteto statute nurodyta, kad „šis statutas privalomas Lietuvos universitetui, įsteigtam Kauno mieste 1922 m. vasario 16 d.“ Lietuvos respublikos prezidentas Steigiamojo seimo priimtąjį universiteto statutą 1922 m. balandžio 12 d. paskelbė „Vyriausybės žiniose” Nr. 86 ir šis statutas tuojau pat įsigaliojo. Lietuvos universiteto įsteigimo įstatymu Technikos fakultetą sudarė 4 skyriai ir 17 katedrų, tarp kurių buvo ir Kelių katedra. Taigi oficiali Kelių katedros įkūrimo data yra 1922 m. balandžio 12 d., kuri yra reikšminga visiems Lietuvos kelininkams.
Lietuvos Nepriklausomybės paskelbimas, pirmojo pasaulinio karo pabaiga, revoliucinė suirutė Rusijoje ne tik skatino, bet ir vertė grįžti į Lietuvą Rusijos aukštosiose mokyklose dirbusius aukštos kvalifikacijos specialistus lietuvius. Universiteto Statybos skyriuje studentams paskaitas skaitė to meto įžymūs pedagogai ir mokslininkai: prof. Vincas Čepinskis, žymus tiltų inžinierius prof. Platonas Jankauskas, prof. Steponas Kolupaila, prof. Kazimieras Vasiliauskas, prof. Pranas Jodelė, prof. Jonas Šimoliūnas, prof. Zigmas Žemaitis, prof. Povilas Čechavičius ir kiti.
Kelių katedra nuo pirmųjų dienų pradėjo aktyvią pedagoginę ir mokslinę veiklą. Pirmuoju katedros vedėju buvo pakirtas Rygos politechnikos instituto auklėtinis docentas, vėliau profesorius Jonas Šimoliūnas. Katedroje dar dirbo Kijevo politechnikos instituto absolventas docentas Juozas Jankevičius ir privatdocentas Feliksas Dobkevičius, 1898 m. baigęs Peterburgo technologijos universitetą.
Nepriklausomoje Lietuvoje susisiekimo inžinieriai nebuvo rengiami. Kelių katedros dėstytojai sauskelių ir geležinkelių disciplinas dėstė tada rengtiems plataus profilio statybos inžinieriams. Statybą, sauskelių ir gatvių disciplinas dėstė prof. Jonas Šimoliūnas, geležinkelių tiesimą – doc. Juozas Jankevičius, o geležinkelių eksploataciją – privatdocentas Feliksas Dobkevičius. Tie kursai buvo privalomi visiems statybos specialybės studentams. Dėl palyginti nedidelio paskaitų krūvio visi katedros dėstytojai dirbo dar ir vadovaujantį darbą Susisiekimo ministerijoje.
1930 m., jau Vytauto Didžiojo universitete, katedros buvo sustambintos. Kiek nukentėjo ir Kelių katedra. Ji buvo sujungta su Geodezijos katedra ir pavadinta Geodezijos ir kelių katedra. Jai vadovauti buvo paskirtas ekstraordinarinis profesorius, brigados generolas Stasys Dirmantas.
Kelių katedra, kaip savarankiškas darinys, vėl pradėjo veikti Kauno universitete 1940 m., kai Lietuvoje buv
o įvesta sovietų valdžia. Tada katedra buvo naujame Statybos fakultete. Jos vedėju 1940 m. spalio mėnesį buvo paskirtas profesorius J. Gabrys. Dar karo metu, vėl užėjus sovietams, Kauno universitetas 1944 m. vėl pradėjo veiklą, o kartu buvo atkurta ir Kelių katedra. 1944–1945 mokslo metų etatų sąrašuose Kelių katedroje buvo keturi pedagoginiai – moksliniai darbuotojai, o katedros vedėjas – doc. Jonas Kiškinas.
1948 m. katedroje pradėjo dirbti dėstytojai, gavę inžinerinį išsilavinimą jau pokario metais. Tai inžinieriai statybininkai Albinas Tamaševičius ir Simonas Sidaras. Docentas A. Tamaševičius pradėjo katedroje ūkiskaitinius tiriamuosius darbus. 1950 m. į Kelių katedrą atėjo dirbti jauni inžinieriai kelininkai Vaclovas Pranaitis ir Evaldas Palšaitis – pirmieji baigę kelių specialybę.
1969 m. katedrai persikėlus iš Kauno politechnikos instituto į naują Vilniaus inžinerinį statybos institutą, jos istorija susieta su šia mokykla.
Inžinierius E. Palšaitis katedroje dirbo nuo 1950 iki 1993 m. 1950 m. baigęs universitetą ir aspirantūrą Maskvoje (1954 m.), apgynęs kandidatinę disertaciją, doc. Linas Vidugiris dirbo katedroje iki 1994 m.; nuo 1962 iki 1967 m. jis buvo Kelių katedros vedėju. Didelį indėlį kelių mokslui įnešė profesorius habilituotas daktaras Steponas Rokas. 1954 m. baigęs institutą, jis pradėjo dirbti katedroje asistentu. 1956 m. įstojo Maskvoje į aspirantūrą, kurią baigęs ir apgynęs disertaciją vėl grįžo į katedrą. Nuo 1967 iki 1977 m. jis – katedros vedėjas. 1983 m. pirmasis iš pokario metų katedros darbuotojų apgynė technikos mokslų daktaro (dabar habilituoto daktaro) disertaciją. Jam vadovaujant pagerėjo Kelių katedros materialinė bazė, pradėjo augti jauni mokslininkai. Ilgą laiką katedroje dirbo docentas daktaras Vytautas Jasulaitis, įnešęs didelį indėlį sprendžiant kelių cementbetonio gamybos bei mokslo problemas. Ilgesnį ar trumpesnį laiką katedroje dar dirbo docentai daktarai Henrikas Sausenavičius, Vincas Stragys bei inžinieriai Juozas Šėrys, Stasys Pekšys, Anicetas Bagdonas ir Gerimantas Tarvydas. Katedros laborantais ir vyr. laborantais dirbo daugelis minėtų katedros darbuotojų.
 
1984-1989 metais disertacijas gynė prof. S. Roko mokiniai: H. Sivilevičius (Maskvoje), K. Petkevičius (Maskvoje), K. Skerys (Charkove), A. Laurinavičius (Maskvoje), I. Podagėlis (Odesoje), kurie sėkmingai dirbo Kelių katedroje ir jos laboratorijoje. Nuo 1997 m. disertacijų gynimai Vilniuje (VGTU) vyko praktiškai kasmet: 1997 m. – D. Čygas, 1998 m. – S. Skrinskas, 2000 m. – V. Puodžiukas, 2003 m. – D. Žilionienė (pirma moteris Lietuvoje kelininkė daktarė), 2004 m. – I. Povilaitienė (pirma moteris Lietuvoje geležinkelietė daktarė), 2004 m. – L. Černiauskaitė, 2005 m. – A. Braga, 2007 m. – R. Oginskas, A. Vaitkus, 2009 – L. Juknevičiūtė-Žilinskienė, K. Ratkevičiūtė, 2010 – V. Gintalas, 2011 – V. Vorobjovas, L. Bertulienė, 2012 – D. Mučinis, V. Jasiūnienė, 2013 – F. Tuminienė, L. Žiliūtė, 2014 – M. Paliukaitė.
 
Kelių katedros vedėjai:
1922–1930m. prof. Jonas Šimoliūnas
1930–1940 m. ekstraordinarinis prof. Stasys Dirmantas
1940–1944 m. prof. habil. dr. Juozas Gabrys
1944–1956 m. doc. t.m.k. Juozas Kiškinas
1956–1962 m. doc. t.m.k. Stasys Lukošiūnas
1962–1967 m. doc. dr. Linas Vidugiris
1967–1977 m. prof. habil. dr. Steponas Rokas
1977–1987 m. doc. dr. Kazys Sakalauskas
1987–1993 m. Vytautas Jasulaitis
1993–1995 m. doc. dr. Kazys Sakalauskas
19952013 m. prof. dr. Alfredas Laurinavičius
2013 m. – iki dabar doc. dr. Virgaudas Puodžiukas
 
 
Vardas Pavardė
Priėmimo data
Disertacijos darbo tema
Vadovas
Vitalijus Andrejevas
2015.09.01
Šaltojo regeneravimo mišinių panaudojimo asfalto dangos konstrukcijose tyrimas
Prof. dr. Audrius Vaitkus
Judita Gražulytė
2015.09.01
Temperatūrinių plyšių susidarymo ir vystymosi asfalto dangose modelis
Prof. dr. Audrius Vaitkus
Gediminas Gribulis
2015.09.01
Inovatyvių asfalto mišinių kūrimas panaudojant aukšto polimerizuotumo bitumus
Prof. dr. Donatas Čygas
Lina Šneideraitienė
2015.09.01
Aukštos kokybės dolomito  skaldos elgsenos (savybių kitimo) asfalto dangos sluoksniuose tyrimas
Prof. dr. Daiva Žilionienė
Tadas Andriejauskas
2014.09.01
Automobilių kelių dangų paviršiaus tekstūros optimizavimo ir kitimo modelis
Prof. dr. Donatas Čygas
Aurimas Šiukščius
2014.09.01
Kelio konstrukcijos funkcionavimo užtikrinimas laiduojant sankasos pylimo stabilumą panaudojant geoarmatūrą
Doc. dr. Viktoras Vorobjovas
Aja Tumavičė
2013.09.01
Triukšmą mažinančių priemonių optimalus panaudojimas geležinkelyje, taikant neakustinius metodus bei atsižvelgiant į gyventojų tankį
ir į traukinių važiavimo greitį
Prof. dr. Alfredas Laurinavičius
Ovidijus Šernas
2013.09.01
Asfalto mišinių fizikinių ir mechaninių savybių gerinimas optimizuojant mišinių sudėtį panaudojant gumos priedus
Prof. dr. Donatas Čygas
Martynas Gedaminskas
2013.09.01
Geležinkelio rekonstrukcijos ir kapitalinio remonto darbų vykdymo technologijos modelio parengimas
Prof. dr. Alfredas Laurinavičius
Rita Kleizienė
2012.09.01
Nestandžios dangos konstrukcijos reakcijos modelis įvertinantis tampriai klampių asfalto sluoksnių būvį
Prof. dr. Audrius Vaitkus
Laura Jateikienė
2012.09.01
Lietuvos automobilių keliuose diegiamų inžinerinių važiavimo greičio valdymo ir kontrolės priemonių tyrimas bei modeliavimas
Prof. dr. Audrius Vaitkus
Tomas Ratkevičius
2012.09.01
Lietuvos automobilių kelių priežiūros žiemos optimizavimas
Prof. dr. Alfredas Laurinavičius
Vaidas Ramūnas
2011.09.01
Vietinių mineralinių medžiagų panaudojimo geležinkelio balastui galimybių analizė ir vertinimas
Prof. dr. Alfredas Laurinavičius
 

Doktorantė Miglė Paliukaitė apsigynė disertaciją

2014 m. spalio 2 d. Kelių katedros doktorantė Miglė Paliukaitė apsigynė daktaro disertaciją tema: 
"Bitumo savybių kitimo įtaka asfalto dangos funkcionavimui ". 
Mokslinio darbo vadovas – VGTU Kelių tyrimo instituto direktorius doc. dr. Audrius Vaitkus.
   
Lietuvos rinkai tiekiamų skirtingų gamintojų bitumas tenkina Europos standarte fizikinių savybių reikalavimus, tačiau pastebimi tam tikri bitumo savybių nepastovumo procesai: bitumas yra skystesnis ir mažiau lipnus klojimo temperatūroje; sumažėjusi kohezija, padidėjęs pleišėjimas tankinimo metu; sumažėjusi bitumo ir mineralinių medžiagų adhezija; pakitusios kai kurios savybės kaip kvapas, spalva ir kita. Visa tai sukelia daug diskusijų apie bitumo kokybės gerinimo būdus, savybių nustatymo tinkamų metodų parinkimą bei rekomenduojamas ribines vertes. Kadangi bitumas yra galutinis naftos perdirbimo produktas, tai jo cheminė sudėtis kiekvienu gamybos technologinio proceso metu skiriasi priklausomai nuo naftos kilmės.
   
   Darbo tikslas – nustatyti bitumo cheminės sudėties ir struktūros bei jų pokyčių įtaką asfalto dangos funkcionavimui.
 
   Rengiant disertaciją gauti statybos inžinerijos mokslui svarbūs rezultatai:
  • Detaliai ištirta bitumo sandara (elementinė, komponentinė sudėtis, struktūriniai elementai, funkcinės grupės ir mikrostruktūra) bei jos įtaka asfalto dangos funkcionavimui.
  • Įvertintas bitumo atsparumas trumpalaikiui sendinimui ir provėžų susidarymui, remiantis bitumo eksploatacinių charakteristikų (angl. Performance Grade) reikalavimais.
  • Statistiniais metodais nustatyta bitumo cheminių ir mechaninių savybių priklausomybė.
  • Pateiktos bitumo komponentinės sudėties rekomendacinės ribinės vertės, užtikrinančios bitumo koloidinį stabilumą bei ilgalaikį asfalto dangos funkcionavimą.
 
Miglė Paliukaitė taip pat laimėjo stipendiją podoktorantūros stažuotei Queen‘s universitete Kanadoje. Galimybę metus praleisti šio universiteto Chemijos katedroje ir žymaus profesoriaus Saimono Hespo tyrimų grupėje (Hesp Research Group) jai suteikė Ontarijo Susisiekimo ministerija, skyrusi finansavimą.
 
Sveikiname dr. Miglę Paliukaitę ir linkime jai visokeriopos sėkmės!

JAV VYKUSIOJE TARPTAUTINĖJE KONFERENCIJOJE KELIŲ KATEDROS DOKTORANTO PREZENTACIJA ĮVERTINTA I-ĄJA VIETA

Šių metų rugsėjo 28 – spalio 2 dienomis Jungtinių Amerikos Valstijų Luizianos valstijos Naujojo Orleano mieste vyko 56-oji tarptautinė kelių inžinerijos specialistų pasikeitimo programos HEEP (angl. Highway Engineering Exchange Program) konferencija. Tarptautinė organizacija HEEP nuo 1959 m. vykdo žinių bei pasiekimų tarp kelių ir tiltų inžinerijos sričių specialistų pasikeitimo skatinimo programą kasmet organizuodama kelių inžinerijos specialistams konferencijas, kuriose dalinamasi gerąja patirtimi bei pristatomi naujausi technologiniai ir moksliniai pasiekimai.

   
   Konferencijos metu vyko ir jaunųjų kelių inžinerijos specialistų prezentacijų konkurso finalinis etapas, kur studentams buvo suteikta galimybė pristatyti jų atliktus tyrimus ir pasiekimus kelių inžinerijos srityje. Finaliniame etape dalyvavo 3 studentai, prieš tai laimėję konkursą savo regionuose Rytų – Pietryčių Europos regioną atstovavo Vilniaus Gedimino technikos universiteto Aplinkos inžinerijos fakulteto Kelių tyrimo instituto tyrėjas ir Kelių katedros doktorantas Tadas Andriejauskas, kuris parengė prezentaciją tema „Perspektyvinis požiūris į kelio dangos paviršiaus charakteristikų tyrimus“.

   
Prezentacijoje atskleista paviršiaus tekstūros reikšmė ir įtaka automobilio rato ir kelio dangos sąveikos mechanizmams, padangos ir kelio dangos tarpusavio sukibimui, jų kontakto metu generuojamam triukšmui ir jo sklaidai, bei kitiems rato ir dangos sąveikos parametrams. Šių charakteristikų optimizavimas yra įvardijama kaip viena svarbiausių kelio dangų tyrimų krypčių tiek Europoje, tiek ir JAV. Tadas Andriejauskas taip pat pristatė Lietuvos automobilių kelių direkcijos prie Susisiekimo ministerijos inicijuoto ir VGTU APF Kelių tyrimo instituto mokslininkų atlikto mokslo tiriamojo darbo apie triukšmą mažinančias asfalto dangas rezultatus ir tyrimo metu sukurtus koncepcinius triukšmą mažinančius asfalto mišinius. Atliktas sudėtingas ir plataus masto mokslinis eksperimentinis tyrimas sulaukė didelio susidomėjimo ir klausimų iš konferencijoje dalyvavusių JAV valstijų transporto departamentų specialistų, o paskelbus studentų prezentacijų konkurso rezultatus Tadas Andriejauskas buvo paskelbtas konkurso pirmos vietos laimėtoju.
 
 
Linkime doktorantui tolimesnės sėkmės moksliniuose darbuose!

Doktorantė Judita Gražulytė Aukštųjų mokyklų studentų mokslinių darbų laureatė

Kelių katedros doktorantei Juditai Gražulytei 2016 m. balandžio 26 d. buvo įteiktas Aukštųjų mokslinių studentų darbų premijos laureato diplomas ir Lietuvos mokslų akademijos aukštųjų mokyklų studentų mokslinių darbų premija už mokslinį darbą "Statinėms apkrovoms atsparių asfalto mišinių bitumo atsparumo šalčiui modelis“ (2015 m) (vadovas dr. Audrius Vaitkus). Nuoširdžiai sveikiname ir linkime sėkmės bei originalių idėjų tolimesniuose darbuose smile emoticon
2000 m. VGTU Kelių katedra tapo asociacijos „Lietuvos keliai“ nare, o  prof. A. Laurinavičius – asociacijos Tarybos nariu.
Asociacija „Lietuvos keliai“ yra nepriklausoma, savanoriška akcinių bendrovių, įmonių, mokslo bei projektavimo organizacijų sąjunga, vienijanti 26 narius. Jos veikla susijusi su kelių ir gatvių tiesimu, tiltų statyba, projektavimu, remontu. Asociacijoje suburtos didžiausios kelių tiesimo, tiltų statybos, specializuotų kelių darbų ir keliams reikalingų medžiagų ruošimo įmonės. Greta kelių tiesimo darbų asociacijos nariai atlieka oro uostų, jūros ir upių uostų, geležinkelio infrastruktūros rekonstrukcijos darbus, transporto infrastruktūros, kelių tinklo plėtros, kelių tiesimo medžiagų ir kelių bei transporto statinių mokslo tyrimus, rengia automobilių kelių projektavimo, tiesimo ir priežiūros normatyvinius dokumentus.
 
Atkūrus Lietuvos Nepriklausomybę, pasikeitė kelių valdymo struktūros principai. Šalies kelininkai nutarė bendrai spręsti visiems aktualius gamybinius klausimus, todėl 1993 m. aštuonios didžiausios Lietuvos kelių tiesimo įmonės įsteigė Lietuvos kelininkų asociaciją „Lietuvos keliai“. Asociacija atstovauja Lietuvos kelių tiesėjų interesams, koordinuoja bendrovių veiksmus, susijusius su valstybės vykdoma kelių tiesimo politika, sprendžia bendras gamybos įmonėms kylančias ekonomines bei juridines problemas, bendradarbiauja su Respublikos ir užsienio giminingomis organizacijomis, dalyvauja ruošiant su kelių tiesimo verslu susijusius juridinius aktus bei reglamentus, ieško rinkų šalyje ir užsienyje.
 
Lietuvos kelininkai puoselėja senas kelių tiesimo tradicijas ir visada buvo vieni iš pirmaujančių. Asociacijai „Lietuvos keliai“ priklausančios kelių bendrovės „Kauno tiltai“, „Šiaulių plentas“, „Alkesta“, „Panevėžio keliai“, „Žemaitijos keliai“ ir kitos turi pačius moderniausius įrenginius, statybos ir kelių priežiūros darbams taiko pažangiausias ir perspektyviausias technologijas.
 
„Kauno tiltai“ yra didžiausia tiltų statybos ir kelių tiesimo bendrovė Lietuvoje. Kelių tiesimui bendrovė naudoja geriausias pasaulinėje praktikoje esančias technologijas. Neseniai bendrovėje pradėjo veikti naujos kartos asfaltbetonio gamykla, kurioje sumontuota maišyklė „Benninghoven“. AB „Kauno tiltai“ konsorciumo pagrindu kartu su AB „Tilsta“ ir UAB „Viadukas“ Vilniuje pastate tiltą, skirtą Karaliaus Mindaugo 750-ųjų metinių jubiliejui paminėti. Jau keletą metų vykdo pagrindinio Lietuvos valstybinio kelio Vilnius–Klaipėda rekonstrukcijos darbus. „Žemaitijos keliai“ viena iš pirmųjų Lietuvoje įdiegė bitumo emulsijų gamybos technologiją, su kuria pasiektas europinis gaminamos emulsijos kokybės lygis. Bendrovės „Šiaulių plentas“, „Panevėžio keliai“, „Žemaitijos keliai“ gamina šaltąjį asfaltbetonį ir rengia kelių dangas iš šaltųjų mišinių su bitumo emulsija. Tam turi įsigijusios naujos kartos mobilią šaltųjų mišinių gamyklą. Pagrindinius Lietuvoje kelių rekonstrukcijos projektus rengia Asociacijos narė AB „Kelprojektas“.
 
Šiandien asociacijos sudėtyje – pajėgios, profesionalios kelių tiesėjų ir tiltų statytojų įmonės, atliekančios daugumą mūsų šaliai reikalingų darbų, taip pat teikiančios kelių tiesimo paslaugas už Lietuvos ribų. Daugelis įdiegė kokybės valdymo sistemas pagal tarptautinius standartus ISO 9002 ir ISO 14001. Asociacijos narių gamybiniai pajėgumai leidžia atlikti įvairių kelių tiesimo ir statybos darbų už 900 mln. litų kasmet.
Asociacija bendradarbiauja su kitų šalių analogiškomis asociacijomis. Kasmet kartu su Vilniaus Gedimino technikos universitetu ir VĮ Transporto ir kelių tyrimo institutas moko ir atestuoja kelių specialistus. Visos asociacijai priklausančios įmonės yra atestuotos.
 
Kelių tiesimas ir jų priežiūra Lietuvoje yra viena iš svarbiausių ekonominės veiklos šakų. Asociacijai priklausančios bendrovės ir organizacijos sėkmingai varžosi Lietuvos kelių tiesimo ir transporto įrenginių statybos rinkoje kaip patikimos partnerės, jos išlaiko kelininkų prestižą ir tradicijas, siekia aukščiausios darbų kokybės ir diegia naujausias pasaulinės praktikos technologijas. Asociacija ir jos nariai yra kelių tiesimo srities lyderiai Lietuvoje.
Jei esate VGTU  Kelių katedros absolventas, draugas, bičiulis  narystė VGTU Absolventų ir bičiulių klube (ALUMNI) yra puikus būdas parodyti savo pasididžiavimą šiuo Universitetu. Jūsų narystė – jūsų balsas švietimo sistemoje ir savojoje Alma Mater bei už jos ribų. Jis leidžia padaryti didžių dalykų absolventams, kad jų ir Jūsų studijos VGTU būtų pažangos ir vertės ženklas tiek Lietuvos, tiek tarptautinėje darbo rinkoje.
 
KAIP TAPTI NARIU? 
Visą informaciją rasite čia

KELIŲ KATEDROS ABSOLVENTŲ IR BIČIULIŲ KLUBO (ALUMNI) SUSITIKIMAS SU SUSISIEKIMO MINISTRU

2015 balandžio 16 d. 15 val. Vilniaus Gedimino technikos universitete, Centriniuose rūmuose, 04 auditorijoje įvyko Kelių katedros organizuojamas Kelių katedros absolventų ir bičiulių (Alumni), studentų, dėstytojų susitikimas su Susisiekimo Ministru Rimantu Sinkevičiumi.
Susitikime buvo aptartas kelių inžinerijos specialistų vaidmuo, kelių inžinerijos perspektyvos, specialistų poreikis, jų rengimas ir specialybės populiarinimo būtinybė.
 
    • Puslapio administratoriai:
    • Ineta Lingytė
    • Agnė Kaminskaitė
    • Egita Lapinskaitė
    • Laura Ladietaitė