Svetainės struktūra www.vgtu.lt Mano VGTU Medeinė
Vaizdo medžiaga apie studijas Geodezijos ir kadastro katedroje

Apie katedrą

1922 m. balandžio 12 d. Lietuvos universitete Kaune įkurta Geodezijos katedra. Tačiau geodezijos studijų ištakos siekia gerokai ankstesnius laikus. Jos pradėtos senajame Vilniaus universitete.
1969 m. įkūrus Vilniaus inžinerinį statybos institutą, Geodezijos katedra perkelta į Vilnių ir tolesnė jos veikla yra susijusi su Vilniaus Gedimino technikos universitetu, Aplinkos inžinerijos fakultetu.
Geodezijos ir kadastro katedra rengia Geodezijos, Geodezijos ir kartografijos, pirmos ir antros pakopos universitetinių studijų specialistus.
 
Geodezijos ir kartografijos mokslo šaknys Lietuvoje siekia Didžiosios Lietuvos Kunigaikštystės laikus.
1826 m. Vilniaus universitete įkuriama Geodezijos katedra, su kuria sietinos ir dabartinės Vilniaus Gedimino technikos universiteto Geodezijos ir kadastro katedros šaknys.
Po 1831 m. sukilimo Vilniaus universitetas buvo uždarytas. Nutrūko ir Geodezijos katedros veikla. Nors šios, per 170 metų senumo datos yra daugiau istorinės, tačiau jos turi neabejotiną reikšmę vėlesnėje Geodezijos (dabar Geodezijos ir kadastro) katedros, kaip senosios katedros mokslo tradicijų perėmėjos, veikloje, kurios nepertraukiamas tęstinumas siejamas su Lietuvos universiteto atkūrimu 1922 metais. 1922 m. kovo 22 d. atkurtojo Lietuvos universiteto taryba įsteigė Geodezijos katedrą.
1930 m. Kauno Vytauto Didžiojo universitete Geodezijos katedra sujungiama su kelių katedra ir pavadinta Geodezijos ir kelių katedra.
1940 m. Vytauto Didžiojo universitetas pavadintas Kauno universitetu. Jame įsteigtas Statybos fakultetas. Statybos fakultete 1940 08 15 buvo įkurtas Geodezijos skyrius.
1940 m. spalio 1 d. Geodezijos ir žemėtvarkos katedra buvo išskirta į dvi katedras: Geodezijos ir astronomijos bei Žemėtvarkos.
Įsteigus Geodezijos skyrių, buvo pradėti rengti Geodezijos inžinieriai.
Karo frontui nuslinkus į vakarus, 1944 m. vasarą Universitetas vėl buvo atidarytas.
1945 m. rudenį į Geodezijos skyrių (specialybę) vėl buvo priimti studentai.
1950 metais Kauno valstybinį universitetą reorganizavus į Kauno politechnikos institutą ir medicinos institutą, Geodezijos katedra tapo Kauno politechnikos instituto Hidrotechnikos fakulteto padaliniu.
Nuo Kauno valstybinio universiteto įkūrimo ir iki Geodezijos specialybės perkėlimo į Vilnių aukštąjį mokslą įgijo 140 geodezijos specialistų.
1969 metais įkūrus Vilniaus inžinerinį statybos institutą, Geodezijos katedra perkelta į Vilnių ir tolesnė jos veikla yra susijusi su Vilniaus inžineriniu statybos institutu ir Vilniaus Gedimino technikos universitetu. Šiuo metu katedra yra Aplinkos inžinerijos fakultete.
1997 metais Geodezijos katedros pavadinimas pakeistas į Geodezijos ir kadastro katedrą. Katedrai vadovavo doc. dr. A. Ražinskas (1969–1980), doc. dr. V. Tulevičius (1980–1990), doc. dr. A. Zakarevičius (1990–1995), prof. habil. dr. J. Skeivalas (1995–1998), doc. dr. E. Paršeliūnas (1998–1999), prof. habil. dr. A. Zakarevičius (1999–2005), nuo 2005 m. doc. dr. V. Č. Aksamitauskas.
Iki 1991 m. geodezijos specialybės inžinieriai buvo rengiami pagal vienpakopę studijų programą. Iki šio laikotarpio buvo išleisti 858 geodezijos inžinieriai. Nuo 1990 m. VTU įvesta dviejų pakopų studijų programos: 1-oji pakopa – inžinieriaus bakalauro studijos, 2-oji – inžinieriaus magistro.
Per 1997–2009 m. laikotarpį katedra yra parengusi 512 bakalaurų, 209 matavimų inžinerijos magistrus.
Nuo 1996 m. Geodezijos studijose pradėta rengti dviejų studijų pakraipų specialistus: Geodezijos ir kartografijos bei nekilnojamojo turto kadastro. Pirmieji nekilnojamojo turto kadastro studijų pakraipos bakalaurai baigiamuosius darbus gynė 2001 metais.
Lietuvos geodezininkų veikla įvertinta Lietuvos ir tarptautiniu mastu.
1997 m. profesorius Mykolas Kosčiauskas, Lietuvos Geodezijos patriarchas, pirmosios Lietuvoje parengtų Geodezijos inžinierių laidos absolventas už nuopelnus šalies aukštajam mokslui apdovanotas Didžiojo Lietuvos kunigaikščio Gedimino IV laipsnio ordinu. Buvusiam Geodezijos katedros darbuotojui, Kauno technologijos universiteto prof. habil. dr. Zigmui Tamučiui už darbus geodezinių tinklų projektavimo ir organizavimo srityse 1996 m. suteikta Lietuvos valstybinė mokslo premija. 2000 m. Lietuvos mokslo premijos laureatu tapo prof. habil. dr. Vincas Vainauskas už darbų ciklą „Geodezijos, fotogrametrijos ir kartografijos mokslų teorijos ir praktikos plėtra“ Profesoriui V. Vainauskui 1986 m. Vienoje, Tarptautinės fotogrametrijos ir distancinių tyrimų draugijos 18-ojo kongreso iškilmingoje sesijoje buvo įteikta Eduardo Doležalo premija. Ji skiriama konkurso būdu mokslininkams, nusipelniusiems fotogrametrijos, distancinių tyrimų ir geoinformacinių sistemų plėtotės, mokslo ir mokymo srityse.
2007 m. P. Petroškevičiui, J. Skeivalui, A. Zakarevičiui, E. K. Paršeliūnui už Taikomosios mokslinės veiklos darbų ciklą „Lietuvos geodezinio pagrindo sukūrimo ir plėtros Europos lygmenyje technologijų tobulinimas ir taikymas“ buvo paskirta Lietuvos mokslo premija.
2010 m. V. Giniotis už darbų ciklą „Precizinės mechatronikos matavimo sistemos – tyrimas, sukūrimas, taikymas“ buvo nominuotas Lietuvos mokslo premija.
    • Puslapio administratoriai:
    • Jūratė Sužiedelytė Visockienė
    • Česlav Vilkevič
    • Egita Lapinskaitė
    • Laura Ladietaitė
    • Justė Kareivaitė