Svetainės struktūra www.vgtu.lt Mano VGTU Medeinė

Mokslas

LMT projektai

Net du iš keturių 2017 m. VGTU laimėtų mokslininkų grupių (VII kvietimas) projektų vykdys aplinkos apsaugos tyrėjai

Projektas „Mažo bioreaktoriaus su trijų fazių sistema biodujoms gaminti ir jų valymo tyrimai bei kūrimas“.
Vadovas – prof. habil. dr. Pranas Baltrėnas (sut. Nr. P-MIP-17-212)

Projektas „Elementų singenetiškumo lignoceliuliozinėje žaliavoje įtaka adsorbcinėms bioanglies savybėms“.
Vadovė – prof. dr. Edita Baltrėnaitė (sut. Nr. P-MIP-17-271).

COST veikla

COST veikla TD1107  „Bioanglis kaip alternatyva valdant išteklius tvariu būdu“

COST veiklos „Bioanglis kaip alternatyva valdant išteklius tvariu būdu“ pagrindinis tikslas yra suvienyti Europoje išsisklaidžiusius bioanglies mokslinius tyrimus, siekiant išplėsti ir apjungti turimas žinias bei patirtį apie bioanglį, įvertinti bioanglies panaudojimo sąlygojamą poveikį aplinkai ir išvystyti klimato kaitos pasekmių mažinimą iki to lygio, kuriame bioanglies panaudojimas taptų ekonomiškai naudingas.
COST veiklos uždaviniams įgyvendinti yra sutelktos 4 darbo grupės, sutelkiant tyrimus šiomis kryptimis:
  • Bioanglies gamyba ir charakterizavimas.
  • Žemėnaudos vystymasis.
  • Ekonominis vertinimas būvio ciklo pagrindu.
  • Poveikio aplinkai vertinimas.
Lietuvai bioanglies tyrimai yra svarbūs dėl kelių aspektų. Pirma, Lietuvoje gausu biomasės bioanglies gamybai išteklių. Miškingi rajonai sudaro 33,3 % Lietuvos teritorijos, kirtimo metu susidaro kirtimo atliekos, nemažai biomasės atliekų susidaro ruošiant biomasę kurui. Antra, aktyvuotos bioanglies kaip sorbento panaudojimas tampa alternatyva pramoninių sorbentų (pvz., iš akmens anglies pagamintai aktyvuotai anglies, silikageliui) panaudojimui. Trečia, bioanglies gamybai žaliava gali būti naudojamos ne tik augalinės kilmės biomasė, bet ir atliekos, pvz. nuotekų dumblas. 2011 m. Lietuvoje susidarė virš 50 tūkst. t. (sausosios medžiagos pagrindu) nuotekų dumblo ir kiekvienais metais jo kiekis didėja. Bioanglies gamyba gali tapti nuotekų dumblo tvarkymo metodu (pvz., pakeičiant kompostavimą ar jį pagreitinant), tręšiant dirvožemį tuo pagerinant jo struktūrą, stabilumą, sekvestruojant anglį dirvožemiuose ir mažinant šiltnamio dujų patekimą į atmosferą.

Tarptautinis studijų projektas Tempus NETCENG


Naujų inžinerinių modulių trečios studijų pakopos kūrimas pagal Bolonijos procesą Baltarusijai, Rusijai ir Ukrainai

2014 metų kovo 3-4 dienomis Vilniaus Gedimino technikos universitete įvyko tarptautinio studijų projekto Tempus NETCENG startinė konferencija.
onferencijoje dalyvavo Tempus NETCENG konsorciumo dalyviai (22 universitetinės, mokslo įstaigos ir kitos organizacijos) iš 6 šalių: Lietuvos, Vokietijos, Didžiosios Britanijos, Rusijos, Ukrainos ir Baltarusijos.
projekto koordinatorius VGTU
vadovas prof. habil. dr. Pranas Baltrėnas
trukmė 36 mėnesiai, nuo 2013 metų gruodžio 1 d. iki 2016 metų lapkričio 30 d.
bendra vertė – 1352219,99 EUR.

Tempus NETCENG – tarptautinis studijų projektas, kuriuo pagal Bolonijos procesą siekiama sukurti ir plėtoti naujas trečios studijų pakopos inžinerinių modulių programas Baltarusijoje, Rusijoje ir Ukrainoje. Vilniaus Gedimino technikos universitetas koordinuoja projekto Tempus NETCENG veiklas atsižvelgiant į darbo planą, dalinasi savo žiniomis, patirtimi ir gerosios praktikos pavyzdžiais rengiant ir vykdant trečios studijų pakopos programas.
Vykdant projektą 2013-2016 bus pristatytas studijų modelis su pilna metodine parama t.y. kiekviename partneriniame universitete bus įkurtos kompiuterine, programine įranga bei metodinėmis priemonėmis aprūpintos kompiuterizuotos klasės. Pagal Bolonijos procesą siekiant plėtoti doktorantūros modelį bus sukurta jungtinė internetinė platforma. Partneriniuose Baltarusijos, Rusijos ir Ukrainos universitetuose bus diegiami doktorantūros studijų moduliai (pvz.: Aplinkos procesų matematinis modeliavimas; Navigacijos ir transportavimo sistemos; Sensorinis sistemų valdymas; Palydovinių vaizdų apdorojimas; Robotų sistemos ir medžiagotyra ir kt.), kurie parengti pagal Vilniaus Gedimino technikos universiteto, Berlyno technikos universiteto bei Londono Brunelio universiteto rekomendacijas. Taip pat bus parengti trys pasirenkamieji moduliai susiję su mokslinių tyrimų metodika bei jaunų mokslininkų gebėjimu dirbti komandoje ir įsitvirtinti tarptautinėse darbo rinkose.
Europos Sąjungą projekte atstovaujančių šalių universitetuose (Vilniaus Gedimino technikos universitete, Berlyno technikos universitete bei Londono Brunelio universitete) bus organizuojamos „vasaros mokyklos“. Šiuose mokymuose numatoma Rusijos, Ukrainos ir Baltarusijos partnerinių institucijų doktorantus bei dėstytojus mokyti pagal profesiškai orientuotų gebėjimų modelį, kuris pagilins jų profesines žinias ir skatins plėtoti susidomėjimą vystant mokslines tyrimų veiklas pirmaujančiuose mokslo ir technologijų centruose.
                   

Ala Kirjanova
Buitinių nuotekų individualaus valymo technologijos tyrimai ir sukūrimas
2015.01.26
Siekiant apsaugoti aplinką, prie centralizuoto nuotekų tinklo neprijungtose gyvenamosiose valdose turi būti įrengti individualaus buitinių nuotekų valymo įrenginiai. Esami decentralizuoto nuotekų valymo būdai turi įvairių trūkumų, todėl šioje disertacijoje pasiūlyta alternatyvi individualaus buitinių nuotekų valymo technologija, kuri yra efektyvi, ekonomiška ir paprastai eksploatuojama. Sukurta nuotekų valymo technologija, susidedanti iš septiko, laistomojo filtro su akmens vatos laikmeniu, denitrifikacinio rezervuaro su medžio drožlių užpildu ir geležies drožlių filtro, taikytina namų ūkiuose susidarančioms buitinėms nuotekoms individualiai valyti, šalinant iš jų skendinčiąsias, organines ir biogenines medžiagas. Ją galima taikyti įvairiose pasaulio šalyse, kurių klimatinės sąlygos ir reikalavimai valytų nuotekų kokybei yra panašūs į Lietuvos.
 
Svetlana Ofverstrom
Geležies poveikio dumblo pūdymo procesui tyrimai ir vertinimas
2014.01.30
Nustatyta, kad alternatyvaus geležies šaltinio, t.y. geležies paplavų iš vandens ruošimo įrenginių, įterpimas į tiekiamą pūdyti nuotekų dumblą, leidžia pagerinti dumblo pūdymo proceso kokybę: sumažina sieros vandenilio kiekį biodujose ir fosfatų išsiskyrimą į dumblo vandenį dumblo pūdymo metu. Remiantis atliktų tyrimų rezultatais pateiktos rekomendacijos nuotekų valymo įrenginių su biologiniu fosforo šalinimu darbui pagerinti ir pasiūlytas inžinerinis sprendimas Utenos nuotekų valyklai.
 
Ramunė Albrektienė
Geriamojo vandens kokybės tyrimai ir gerinimo priemonės
2013.06.05
Pagrindinis tyrimo objektas yra požeminis vanduo, kuriame leistinas geriamojo vandens higienos normas viršija amonio jonai, geležies, mangano ir organinių junginių koncentracijos.
 
Andrius Litvinaitis
Pakrančių nuogulų įtakos upių vandens kokybei įvertinimas 
2013.06.03
Atsižvelgiant į klimatines bei upės baseino geomorfologines sąlygas nustatytos biogeninių medžiagų migracijos ypatybės nuogulose, gruntiniuose ir paviršiniuose vandenyse, ir įvertinti biogeninių medžiagų koncentracijų kaitos dėsningumai upių pakrančių skirtingų nuogulų aeracinėse zonose ir jų įtaka upių vandens kokybei.
 
Rasa Ruminaitė
Antropogeninės veiklos įtakos upių nuotėkiui ir vandens kokybei tyrimai ir vertinimas
2010.11.10
Disertacijoje nagrinėjama antropogeninės veiklos įtaka upių nuotėkiui ir vandens kokybei. Tyrimo objektas yra tarptautinis, antrasis pagal dydį Lietuvoje Lielupės upių baseinų rajonas (UBR). Pagrindinis tyrimų tikslas – įvertinti antropogeninės veiklos Lielupės upių baseinų rajone kaitos tendencijas ir įtaką upių nuotėkiui bei vandens kokybei, atsižvelgiant į gamtosauginius ir Europos Sąjungos direktyvų, Lietuvos Respublikos įstatymų ir poįstatyminių aktų reikalavimus vandens kokybei. Darbe sprendžiami šie uždaviniai: pernelyg drėgnų žemių sausinimo įtaką upių vandeningumo kaitai, antropogeninės veiklos sąlygotos sutelktosios ir pasklidosios taršos poveikis upių vandens kokybei.
 
 
Oksana Barvidienė
Reguliuotų upelių užaugimo sumedėjusia augalija tyrimai ir vertinimas
2009.11.13
Nustatyti reguliuotų upelių savaiminio apaugimo sumedėjusia augalija dėsningumai ir jos  pasiskirstymo įtaka vagos hidrauliniam laidumui, potvynių dinamikai. 
 
Mindaugas Stankevičius
Skendinčiųjų nešmenų sedimentacijos Nemuno baseino šlapžemiuose tyrimai
2009.01.26
Disertacijoje ištirti smulkiųjų skendinčiųjų nešmenų nusėdimo į žolinę augaliją dėsningumai Nemuno žemupio slėnyje ir matematinio modelio pagalba apskaičiuoti iškritusių nešmenų kiekiai pagal frakcijas per tiriamą 1950–1991 m. laikotarpį. Nagrinėjant nešmenų sulaikymo galimybes Nemuno žemupio slėnyje daugiausia dėmesio skirta smulkiems, nuo laukų nuplautiems vandenyje skendintiems nešmenims. Šie nešmenys yra pavojingi tuo, kad būdami labai smulkūs patekę į upės tėkmę jie beveik nenusėda ir tik pasiekę užutakius pradeda skęsti arba yra toliau plukdomi į Kuršių marias. Šios smulkiosios dalelės turi didelį lyginamąjį paviršiaus plotą, todėl intensyviai sorbuoja ir suriša biogenines medžiagas bei sunkiuosius metalus.
 
Giedrė Vabolienė 
Fosforo ir azoto biologinio šalinimo iš nuotekų tyrimai ir vertinimas
2008.06.06
Nustatyti ir ištirti veiksniai trukdantys efektyviai šalinti azotą ir fosforą biologiniu būdu iš nuotekų. Pateikti pasiūlymai, kaip gerinti išvalymo laipsnį nuotekų valymo įrenginiuose.
 
Aušra Mažeikienė 
Geležį ir manganą oksiduojančių bakterijų veiklos   intensyvinimo geriamajam vandeniui ruošti tyrimas ir pritaikymas
2005.01.25
Analizuota bakterijų įtaka geležies ir manganą šalinimo iš geriamojo vandens procesuose. Nustatytos bakterijų rūšys dalyvaujančiose valymo procese, bei sąlygos kurias reikia užtikrinti, įrenginiuose.
 
Lina Bagdžiūnaitė-Litvinaitienė
Biogeninių medžiagų kaitos upių vandenyje tyrimai ir įvertinimas
2005.01.24
Norint prognozuoti ir kontroliuoti vandens ekosistemų ekologinę būklę, pagrindinis dėmesys turi būti skirtas biogeninių medžiagų koncentraciją ribojantiems veiksniams išaiškinti, įvertinant klimatinių, ekonominių bei socialinių reiškinių kaitos ilgalaikes tendencijas. Gamtinėse geosistemose svarbiausių biogeninių medžiagų (mineralinio azoto ir mineralinio fosforo) koncentracijas ir prietaką įtakoja fizinės-geografinės sąlygos, klimatas bei antropogeninė veikla. Upių vandens kokybės pokyčių analizė turi būti atliekama baseininiu principu, nes tik taip galima nustatyti biogeninių medžiagų koncentracijų didėjimą įtakojančius veiksnius bei jų tarpusavio sąveiką.
Įvertinta ilgalaikė biogeninių medžiagų koncentracijų ir jų kiekių kaita vandeningumo ir antropogeninės veiklos intensyvumo atžvilgiu upių, esančių skirtingose Lietuvos hidrologinėse srityse, vandenyje. Atlikta biogeninių medžiagų srautų skaičiavimo metodų palyginamoji analizė. Nustatyta vandens mėginių ėmimo dažnumą optimizavimo galimybė.
 
Ana Dolgopolovienė
Sausinimo kanalų natūralizacijos procesų tyrimai ir įvertinimas
2004 metais
 
Marina Valentukevičienė 
Geležies ir organinių junginių šalinimo iš požeminio vandens eksperimentiniai tyrimai bei taikymas
2003.03.20
Nustatyti technologiniai parametrai geležies ir organinių medžiagų šalinimui iš požeminio vandens, pateiktos rekomendacijos veikiančių ir projektuojamų įrenginių darbo efektyvumui gerinti.
 
Audrius Dilba
Stipriai organika užterštų gamybinių nuotekų anaerobinio valymo tyrimai ir taikymas
2002.01.25
Nustatyti pagrindiniai technologiniai parametrai anaerobiniam nuotekų valymui. Tyrimai atlikti su realiomis nuotekomis, gamybiniuose įrenginiuose.
 
Regimantas Dauknys
Fosforo biologinio šalinimo iš nuotekų tyrimai ir   technologinės schemos tobulinimas
2000.11.17
Nustatyti fosforo šalinimą įtakojantys parametrai, atlikta technologinių procesų, įtakojančių fosforo šalinimo efektyvumą analizė, pateiktos rekomendacijos nuotekų valymo įrenginių darbo tobulinimui.
 
Mindaugas Rimeika 
Kritulių parametrų, lietaus nuotakynui ir valykloms projektuoti, analizė
2000.08.31
Nustatyti lietaus nuotekų parametrai reikalingi nuotekų tinklų ir valymo įrenginių projektavimui. Disertacijoje pateikti duomenys įtraukti į Lietuvos respublikos statybos techninius reglamentus.
  • P. Baltrėnas. Mokslo žurnalo „Journal of Environmental of Engineering and Landscape Management“ vyriausiasis redaktorius, mokslo žurnalo «Вестник» (Rusija) redakcijos kolegijos narys, mokslo ir technikos žurnalo „Energijos taupymas ir vandens ruošimas” («Энергосбережение и водоподготовка») (Rusija) redakcijos narys, žurnalo „Ergonomika“ (Varšuva) redakcijos kolegijos narys, Lietuvos Respublikos triukšmo prevencijos Tarybos narys, Lietuvos atliekų tvarkymo tarybos prie Aplinkos ministerijos pirmininkas, Vilniaus miesto savivaldybės Visuomeninės gamtosaugos komisijos pirmininkas, Lietuvai pagražinti draugijos valdybos narys; „Technikos enciklopedijos“ valdybos narys, Lietuvos standartizacijos departamento Technikos komiteto TK-36 „Aplinkos apsauga“ pirmininkas; Vilniaus miesto savivaldybės Aplinkos apsaugos komiteto pirmininkas; ES sanglaudos fondo finansuojamų projektų ekspertas (projektai: „Šiaulių regiono atliekų tvarkymo sistemos sukūrimas: technikos pagalbos teikimas VšĮ Šiaulių regiono atliekų tvarkymo centrui“, „Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo sistemos sukūrimas: technikos pagalbos teikimas VšĮ Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centrui“).
  • D. Butkus. Mokslo žurnalo „Journal of Environmental of Engineering and Landscape Management“ vyr. redaktoriaus pavaduotojas. Aplinkos inžinerijos ir kraštotvarkos mokslų krypties doktorantūros komisijos sekretorius. Lietuvos fizikų ir Lietuvos radiacinės saugos darbuotojų draugijų narys.
  • R. Vaiškūnaitė. Aplinkos inžinerijos ir kraštotvarkos mokslų krypties doktorantūros komisijos narė. VGTU mokslinės veiklos organizavimo (MVO) komisijos narė. VGTU Aplinkos inžinerijos fakulteto (APF) Mokymosi visą gyvenimą (LLP)/ERASMUS programos koordinatorė. Atsakinga už Aplinkos inžinerijos fakulteto (APF) įvaizdžio formavimą. Aplinkos inžinerijos fakulteto (APF) Absolventų ir bičiulių klubo atsakingoji sekretorė, LMS „Technika“ narė; 8-osios tarptautinės konferencijos „Aplinkos inžinerija“ organizacinio komiteto pirmininkė.
  • V. Vaišis. VGTU mokslinės veiklos organizavimo (MVO) komisijos narys.
  • P. Vaitiekūnas. mokslo žurnalo „Journal of Environmental of Engineering and Landscape Management“. Redkolegijos narys. Aplinkos inžinerijos ir kraštotvarkos mokslų krypties doktorantūros komisijos narys.
  • E. Baltrėnaitė. mokslo žurnalo „Journal of Environmental of Engineering and Landscape Management“ atsakingoji sekretorė.
  • D. Paliulis. Žurnalo „Įžvalgos“, įtraukto į Lietuvos mokslinių periodinių leidinių sąrašą, redaktorių kolegijos narys.
  • R. L. Idzelis. Lietuvai pagražinti draugijos VGTU skyriaus pirmininkas. Respublikinės tarpžinybinės komisijos „Želdinių tvarkymas ir apsauga“ narys.
    • Puslapio administratoriai:
    • Lina Damanskaitė
    • Tomas Žemaitis
    • Egita Lapinskaitė
    • Laura Ladietaitė
    • Justė Kareivaitė