Svetainės struktūra www.vgtu.lt Mano VGTU Medeinė

Mokslas

Raseinių rajono savivaldybės paviršinių vandens telkinių tyrimų atlikimas 2015–2018 metais

Raseinių rajono savivaldybės paviršinių vandens telkinių tyrimų atlikimas 2015–2018 metais
 
 
Užsakovas – Raseinių rajono savivaldybės administracija.
Temos vadovas: J. Bradulienė.
Vykdytojai: J. Bradulienė, A. Chlebnikovas, M. Zemleris.
 
 
2015 metų rezultatai: nagrinėjami paviršinio vandens (Vilkupio upės, Raseinių I ir II, Viduklės I ir II bei Prabaudos tvenkinių) monitoringo rezultatai (deguonies sotis (ištirpęs deguonis) (mg O2/l); suspenduotos (skendinčios) medžiagos (mg/l); biocheminis deguonies suvartojimas BDS7 (mg O2/l); fosfatas (mgP/l); nitritas (mgN/l); nitratas (mgN/l); amonis (mgN/l); bendrasis fosforas (mgP/l); bendrasis azotas (mgN/l); spalva (mg/l Pt)). Vertinant gautus tyrimų rezultatus pagal cheminius kokybės elementų rodiklius (ištirpusį deguonį, BDS7, fosfatus, nitratus, amonį, bendrą fosforą ir bendrą azotą), tirtos upės Vilkupio aukštupį galima priskirti vidutinei, o žemupį – gerai ekologinės būklės klasei. Prie Vilkupio aukštupio vandens kokybės pablogėjimo prisideda ir ūkiniai pastatai, esantys Turgaus g. gale bei aplink esantys dirbami laukai. Vertinant gautus tyrimų rezultatus pagal cheminius kokybės elementų rodiklius (bendrą fosforą ir bendrą azotą) tirtus tvenkinius galima priskirti tokiems ekologinio potencialo klasės kriterijams: maksimalus – Raseinių I, Raseinių II, geras – Viduklės I, Viduklės II, Prabaudos.
 
Informaciją ruošė dr. Jolita Bradulienė

Pavojingąsias atliekas surenkančių, vežančių, laikančių ir apdorojančių įmonių atliekų tvarkymo vadovaujančiųjų darbuotojų ir specialistų kvalifikacijos kėlimo kursai

2017 m. kovo 29-31 d. kursus išklausė ir sėkmingai išlaikė egzaminą 23 dalyviai.
 
2017 metų kovo 29-31 d. dalyviai
 
 
 
 
2016 m. rugsėjo 14-18 d. kursus išklausė ir sėkmingai išlaikė egzaminą 19 dalyvių.
 
2016 metų rugsėjo 14-18 d. dalyviai
 
 
 
 
2016 m. gegužės 18-20 d. kursus išklausė ir sėkmingai išlaikė egzaminą 26 dalyviai.
 
2016 metų gegužės 18-20 d. dalyviai
 
 
2016 m. sausio 27-29 d. kursus išklausė ir sėkmingai išlaikė egzaminą 16 dalyvių.
2016 metų sausio 27-29 d. dalyviai
 
 
Įvykę kursai:
2015 metais:
  • 2015-01-28–30 (22 dalyviai),
  • 2015-03-18–20 (17 dalyvių),
  • 2015-05-27–29 (19 dalyvių),
  • 2015-10-07–09 (16 dalyvių)
 
2014 metais:
  • 2014-01-15–17 (16 dalyvių),
  • 2014-03-25–27 (22 dalyviai),
  • 2014-05-19–21 (22 dalyviai),
  • 2014-10-01–03 (34 dalyviai),
  • 2014-11-26–28 (48 dalyviai),
  • 2014-12-17–19 (24 dalyviai).

CO2 EMISIJOS MAŽINIMO KELIO GYVAVIMO PERIODU GALIMYBIŲ NUSTATYMAS IR EMISIJOS SKAIČIAVIMO IR VERTINIMO METODŲ ANALIZĖ

APLINKOS APSAUGOS INSTITUTE VYKDOMAS PROJEKTAS
CO2 EMISIJOS MAŽINIMO KELIO GYVAVIMO PERIODU GALIMYBIŲ NUSTATYMAS IR EMISIJOS SKAIČIAVIMO IR VERTINIMO METODŲ ANALIZĖ
 
 
VGTU Aplinkos apsaugos instituto mokslininkai kartu su Kelių tyrimo institutu vykdo projektą „CO2 emisijos mažinimo kelio gyvavimo periodu galimybių nustatymas ir emisijos skaičiavimo ir vertinimo metodų analizė“.
 
Darbo tikslas – išanalizavus ir įvertinus kitų šalių patirtį, nustačius kelių tiesybos proceso ir kelio gyvavimo bei atnaujinimo CO2 emisijų įvertinimui taikomus skaičiavimo ir vertinimo metodus, pasiūlyti tinkamiausią skaičiavimo metodiką ir nustatyti metodikos taikymo reguliavimo principus, pasiūlyti ekologiškesnes kelių tiesimo ir remonto technologijas.
 
Darbas apima tarpvalstybinės klimato kaitos politikos pasaulio mastu, pasaulio šalių  automobilių kelių dangų poveikio aplinkai, įskaitant CO2 ir kitų šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijų, skaičiavimo ir vertinimo metodų analizę, kelio tiesimo metodus, technologijas ir inovacijas. Remiantis gautais duomenimis bus  apskaičiuoti konvencinių ir CO2 emisijas mažinančių kelių tiesimo metodų ir technologijų sukeliami CO2 emisijų lygiai bei nustatyta kokį CO2 emisijų mažinimo efektą būtų galima pasiekti, plačiau taikant tam skirtus metodus ir technologijas.
 
Darbo rezultate bus parengtos ir pateiktos išvados ir rekomendacijos dėl CO2 emisijų skaičiavimų ir vertinimo metodų taikymo poreikio, tikslingumo, privalomumo, reikalingų teisės aktų pakeitimų bei dėl CO2 emisijas mažinančių kelių tiesimo metodų, technologijų ir inovacijų platesnio taikymo.
 
Informaciją ruošė doc. dr. Alvydas Zagorskis

Oro kokybės valdymo programų rengimo metodikos bei pavyzdinių, vienai savivaldybei skirtų, oro kokybės valdymo programų parengimas

Oro kokybės valdymo programų rengimo metodikos bei pavyzdinių, vienai savivaldybei skirtų, oro kokybės valdymo programų parengimas
 
Užsakovas: Lietuvos savivaldybių asociacija
Partneris: UAB „Teisingi energetikos sprendimai“
AAI vykdytojai: dr. M. Pranskevičius, dr. J. Bradulienė, dr. D. Paliulis
 
Projekto vykdymo metu bus parengtos oro kokybės valdymo programų rengimo metodikos bei pavyzdinės, vienai savivaldybei skirtos, oro kokybės valdymo programos. Aplinkos oro kokybės valdymo programos bus parengtos Jonavos rajono, Panevėžio rajono ir Vilniaus rajono savivaldybėms.

COST veikla TD1107


                  
Interneto svetainė: www.cost.eu/domains_actions/fa/Actions/TD1107
 
COST veikla TD1107
 
COST veiklos „Bioanglis kaip alternatyva valdant išteklius tvariu būdu“ pagrindinis tikslas yra suvienyti Europoje išsisklaidžiusius bioanglies mokslinius tyrimus, siekiant išplėsti ir apjungti turimas žinias bei patirtį apie bioanglį, įvertinti bioanglies panaudojimo sąlygojamą poveikį aplinkai ir išvystyti klimato kaitos pasekmių mažinimą iki to lygio, kuriame bioanglies panaudojimas taptų ekonomiškai naudingas.
COST veiklos uždaviniams įgyvendinti yra sutelktos 4 darbo grupės, sutelkiant tyrimus šiomis kryptimis:
  1. Bioanglies gamyba ir charakterizavimas.
  2. Žemėnaudos vystymasis.
  3. Ekonominis vertinimas būvio ciklo pagrindu.
  4. Poveikio aplinkai vertinimas.
Lietuvai bioanglies tyrimai yra svarbūs dėl kelių aspektų. Pirma, Lietuvoje gausu biomasės bioanglies gamybai išteklių. Miškingi rajonai sudaro 33,3 % Lietuvos teritorijos, kirtimo metu susidaro kirtimo atliekos, nemažai biomasės atliekų susidaro ruošiant biomasę kurui. Antra, aktyvuotos bioanglies kaip sorbento panaudojimas tampa alternatyva pramoninių sorbentų (pvz., iš akmens anglies pagamintai aktyvuotai anglies, silikageliui) panaudojimui. Trečia, bioanglies gamybai žaliava gali būti naudojamos ne tik augalinės kilmės biomasė, bet ir atliekos, pvz. nuotekų dumblas. 2011 m. Lietuvoje susidarė virš 50 tūkst. t. (sausosios medžiagos pagrindu) nuotekų dumblo ir kiekvienais metais jo kiekis didėja. Bioanglies gamyba gali tapti nuotekų dumblo tvarkymo metodu (pvz., pakeičiant kompostavimą ar jį pagreitinant), tręšiant dirvožemį tuo pagerinant jo struktūrą, stabilumą, sekvestruojant anglį dirvožemiuose ir mažinant šiltnamio dujų patekimą į atmosferą.
Paprastosios pušies (Pinus sylvestris) (a ir b) ir karpotojo beržo (Betula pendula) (c ir d) bioanglies SEM nuotraukos
 
Vilniaus Gedimino technikos universiteto Aplinkos apsaugos katedra nuo 2010 balandžio 3 d. prisidėjo prie COST TD1107 veiklos šiomis kryptimis:
  • Prof. habil. dr. Pranas Baltrėnas – bioanglies panaudojimo dujų valymui integruojant sorbcinius bei biologinius procesus tyrimai „Plokštelinės konstrukcijos oro valymo biofiltro su kapiliarine įkrovos drėkinimo sistema taikomieji tyrimai ir technologinė plėtra“ projekte (BIOFILTER) (Projekto Nr.: VP1-3.1-ŠMM-10-V-02-015). Projektą remia ir bendrai finansuoja Europos Sąjunga ir Lietuvos Respublika.
  • Dr. Edita Baltrėnaitė – biogeocheminių augalinės biomasės charakteristikų įtaka bioanglies fizikocheminėms savybėms ir panaudojimui aplinkosauginėse technologijose (pvz., dujų valymui biofiltre).
  • Dr. Mantas Pranskevičius – bioanglies sekvestracijos galimybių tyrimas. Įterptos bioanglies įtaka dirvožemio savybėms tyrimai ir analizė.
  • Dr. Eglė Marčiulaitienė – bioanglies, pagamintos iš nuotekų dumblo (komunalinio, gamybinio ir fermentuoto), savybių tyrimai.
  • Mgnt. Julita Šilinskaitė – bioanglies panaudojimo teršalams iš paviršinio nuotėkio šalinti įvertinimas.
  • Mgnt. Julija Pečkytė – potencialios taršos sunkiaisiais metalais tręšiant bioanglimi dirvožemį tyrimai ir vertinimas.
  • Bknt. Modestas Jurelė –  bioanglies panaudojimo paviršinėms nuotekoms valyti kompleksiniu būdu įvertimas.
Bioanglies panaudojimo oro valymui biofiltre tyrimai Aplinkos apsaugos katedros laboratorijoje
(Tyrėjai: pirmas iš dešinės prof. habil. dr. Pranas Baltrėnas,  pirma iš kairės dr. Edita Baltrėnaitė ir bknt. Modestas Jurelė)
 
Informaciją rengė doc. dr. E. Baltrėnaitė
 

Tarptautinio lygio mokslinių tyrimų projektas "DAKACIKAS"

 
Informaciją ruošė prof. dr. Saulius Vasarevičius

Tarptautinio lygio mokslinių tyrimų projektas "BIOFILTER"

 
Informaciją ruošė doc. dr. Alvydas Zagorskis

ORO TARŠOS TYRIMAI VILNIAUS MIESTE ŠILDYMO SEZONO METU

VGTU APLINKOS APSAUGOS INSTITUTO MOKSLININKAI ATLIKO ORO TARŠOS TYRIMUS VILNIAUS MIESTE ŠILDYMO SEZONO METU
 
Temos vadovas: A. Zagorskis.
Vykdytojai: A. Zagorskis, M. Pranskevičius, J. Bradulienė, N. Graužas, M. Zemleris.
 
Darbo tikslas
VGTU Aplinkos apsaugos mokslininkai AB „Lietuvos dujos“ ir UAB „BVRG“ užsakymu atliko  oro taršos ir modeliavimo tyrimus atskiruose Vilniaus miesto mikrorajonuose. Darbas buvo orientuotas į aplinkos oro kokybės tyrimus Vilniaus mieste esančiuose rajonuose, kuriuose gyventojai šildymui naudoja biokurą ir gamtines dujas. Tyrimų metu buvo siekiama nustatyti aplinkos oro užterštumą 5-iuose  pasirinktuose taškuose, esančiuose Vilniaus miesto individualių namų rajonuose, kuriuose šildymui dažniausiai naudojamas biokuras ir 5-iuose taškuose, esančiuose rajonuose, kuriuose dauguma namų šildymui naudoja gamtines dujas. Siekiant įvertinti į aplinkos orą išmetamų teršalų kiekius bei sumodeliuoti teršalų sklaidą deginant skirtingus kurus, buvo panaudotas ADMS programinis paketas.
 
Pagrindiniai tyrimų rezultatai
Aplinkos oro taršos natūrinėmis sąlygomis tyrimai atlikti naudojant mobilią aplinkos taršos tyrimų laboratoriją. Tyrimų metu nustatytos vyraujančios aplinkos meteorologinės sąlygos bei  CO, NOx, kietųjų dalelių koncentracijos aplinkos ore skirtinguose Vilniaus miesto mikrorajonuose.
Atsižvelgiant į teršalų sklaidos rezultatus, nustatyta, kad, deginant akmens anglis, aplinkos oro tarša padidėja artimoje gyvenamojoje aplinkoje. Anglies monoksido ir kietųjų dalelių tarša koncentruojasi iki 300 metrų atstumu nuo individualaus namo. Medienos biokuro atveju šis atstumas gali kisti nuo 600 metrų ir daugiau. Deginant gamtines dujas į aplinkos orą išsiskiria azoto oksidai ir anglies monoksidas. Teršalų sklaidos atveju stebima situacija yra palankesnė deginant gamtines dujas, nes teršalai pasklinda didesniu nei 800 m atstumu nuo taršos šaltinio (kamino). Todėl artimoje gyvenamojoje aplinkoje teršalų koncentracijos yra mažesnės.
Remiantis tyrimo rezultatais nustatyta tarša aplinkos ore individualiųjų namų kvartale, kuriame dauguma namų šildymui naudoja gamtines dujas yra mažesnė. Nustatyta anglies monoksido koncentracija aplinkos ore buvo beveik 2,1 karto mažesnė, o kietųjų dalelių – 1,1 karto mažesnė. Kietųjų dalelių šiuose mikrorajonuose susidaro nuo autotransporto kiekio ir išsklaidytosios taršos. Deginant gamtines dujas susidaro didesni kiekiai azoto oksidų. Tyrimų metu nustatyta azoto oksidų koncentracija aplinkos ore buvo didesnė iki 1,1 karto (29,8 µg/m3). Tačiau, mikrorajonuose, kuriuose vyrauja šildymas kietu kuru (biokuru) kietųjų dalelių koncentracija aplinkos ore buvo 1,1 karto didesnė už kietųjų dalelių koncentraciją mikrorajonuose, kuriuose dominuoja gamtinės dujos.
 
Gauta produkcija
Remiantis tyrimų rezultatais UAB „BVRG“ parengė du viešinimo straipsnius apie modeliavimo ir natūrinėmis sąlygomis gautus oro taršos tyrimų rezultatus bei vaizdinę medžiagą apie aplinkos oro taršos tyrimus naudojant mobiliąją aplinkos taršos tyrimų laboratoriją. Tyrimų rezultatai paskelbti internetiniame portale www.lrytas.lt.
 
 
Informaciją parengė doc. dr. Alvydas Zagorskis

Elektrėnų monitoringas

Vykdytojas Vilniaus Gedimino technikos universitetas Aplinkos apsaugos institutas
Projekto vadovas: prof. habil. dr. Pranas Baltrėnas
Užsakovas Elektrėnų savivaldybės administracija, Elektrinės g. 8 LT-26108 Elektrėnai
Atsakingas asmuo: Vyriausiasis specialistas ekologas Audrius Balnys 8(5)2858028
 
Elektrėnų aplinkos oro monitoringo tikslas – surinkti matavimais ar kitais metodais pagrįstą informaciją, skirtą optimaliam oro kokybės reguliavimui, užtikrinti, apie koncentracijų ore lygių, srautų iš žemės paviršių ir kt. pokyčius laiko ir erdvės atžvilgiu.
 
Monitoringo uždaviniai:
1. Kaupti ir pateikti patikimą informaciją apie oro užterštumo lygį;
2. Nustatyti oro kokybės pokyčių priežastis;
3. Įvertinti Elektrėnų savivaldybės oro kokybę;
4. Įvertinti Elektrėnų savivaldybės oro kokybę, nustatyti jos pokyčių priežastis. 
 
Informaciją ruošė dr. Mantas Pranskevičius

Aplinkos oro kokybės valdymo Mažeikių rajone programa ir įgyvendinimo priemonių planas 2011–2015 metams

APLINKOS ORO KOKYBĖS VALDYMO MAŽEIKIŲ RAJONE PROGRAMA IR ĮGYVENDINIMO PRIEMONIŲ PLANAS 2011–2015 METAMS
 
 
Projekto užsakovas – Mažeikių rajono savivaldybės administracija.
Projekto vykdytojas – Vilniaus Gedimino technikos universiteto Aplinkos apsaugos institutas
Projekto pabaiga – 2011 metai.
Temos vadovas – prof. habil. dr. Pranas Baltrėnas.
Atsakinga vykdytoja – doc. dr. Edita Baltrėnaitė (edita@vgtu.lt)
Kiti darbo vykdytojai ir pagalbininkai: dr. Vaida Šerevičienė, dr. Jolita Bradulienė, dokt. Neringa Pundytė, dokt. Raimondas Buckus, techn. Mantas Zemleris.
 
 
Aplinkos oro kokybės valdymo programos tikslas – užtikrinti švaresnį Mažeikių miesto ir rajono aplinkos orą ir sukurti sveikesnes žmonių gyvenimo sąlygas.
Programa buvo parengta remiantis LR Aplinkos oro apsaugos įstatymu (Žin. 1999, Nr. 98–2813; 2009, Nr. 10–362; 2010, Nr. 54–2648), LR Aplinkos ministro ir Sveikatos apsaugos ministro 2010 m. liepos 7 d. įsakymu Nr. D1–585/V–611 patvirtintomis Aplinkos oro užterštumo sieros dioksidu, azoto dioksidu, azoto oksidais, benzenu, anglies monoksidu, švinu, kietosiomis dalelėmis ir ozonu normomis (Žin. 2010, Nr. 82–4346); LR Aplinkos ministro 2005 m. liepos 26 d. įsakymu Nr. D1–381 patvirtintu Visuomenės informavimo ir dalyvavimo rengiant planus ir programos, skirtos aplinkos oro ir vandens apsaugai bei atliekų tvarkymui, tvarkos aprašu (Žin. 2005, Nr. 102–3789).
Programoje pateikta prieinama informacija apie į atmosferą išmetamų teršalų kiekį per pastaruosius penkerius metus (2006–2010 m.) ir kitimo tendencijos.
Remiantis reikalavimais Programai rengti, aptartos svarbiausios įtakos oro kokybei turinčios sritys – pramonės veikla, transporto sistema bei aprūpinimo šiluma sistema Mažeikių rajone ir mieste. Didelis dėmesys skirtas oro kokybės monitoringo (stebėsenos) duomenims. Programoje aptarti valstybinio lygio ir savivaldybės lygmens oro kokybės monitoringo (stebėsenos) duomenys.
Programos pabaigoje pateikiamas Aplinkos oro kokybės valdymo Mažeikių rajone programos įgyvendinimo priemonių planas 2011–2015 metams.
 
Susipažinti su Programa galima Mažeikių rajono savivaldybės administracijos internetinėje svetainėje: http://mazeikiai2.idamas.lt/lt.php/naujienos/,nid.39 
 
Informaciją ruošė doc. dr. Edita Baltrėnaitė

Aplinkos ministerijos, ministerijai pavaldžių ir jos reguliavimo sričiai priskirtų institucijų valstybės tarnautojų ir kitų darbuotojų kvalifikacijos tobulinimas – AMKT

Aplinkos ministerijos, ministerijai pavaldžių ir jos reguliavimo sričiai priskirtų institucijų valstybės tarnautojų ir kitų darbuotojų kvalifikacijos tobulinimas – AMKT
 
      
                  
Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija 2011 m. vasario 1 dieną su Vilniaus Gedimino technikos universitetu pasirašė sutartį Nr. VP1-4.1-VRM-03-V-01-024/11-01, kuria remiantis įgyvendintas Valstybės projektas, finansuojamas pagal 2007–2013 m. Žmogiškųjų išteklių plėtros veiksmų programos 4 prioriteto ,,Administracinių gebėjimų stiprinimas ir viešojo administravimo efektyvumo didinimas“ VP1-4.1-VRM-03-V priemonę „Valstybės institucijų ir įstaigų dirbančiųjų kvalifikacijos tobulinimas“, projektas „Aplinkos ministerijos, ministerijai pavaldžių ir jos reguliavimo sričiai priskirtų institucijų valstybės tarnautojų ir kitų darbuotojų kvalifikacijos tobulinimas – AMKT“ (projekto kodas Nr. VP1-4.1-VRM-03-V-01-024).
Projekto trukmė 2011 02 01 – 2012 05 01.
Užsakovas: Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija
Vykdytojas: Vilniaus Gedimino technikos universiteto Aplinkos apsaugos institutas
 
                      Vykdomo projekto dalį sudaro šios veiklos: mokymo poreikių analizė; ilgalaikės mokymo programos parengimas ir įgyvendinimas; mokymo medžiagos auditoriniam aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnų mokymui parengimas bei išleidimas; metodikos nuotoliniam aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnų mokymui parengimas bei nuotolinio aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnų mokymo sistemos įdiegimas; specifinių mokymų organizavimas aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnams.
Vykdomo projekto dalies įgyvendinimo metu parengtos 8 mokymo programos (6 auditorinio tipo ir 2 nuotolinių studijų tipo), kurios įrašytos į valstybės tarnautojų mokymo programų sąrašą. Kiekvieną mokymo programą, jos tinkamumą bei naudingumą vertino išorės ekspertai. Pagal parengtas mokymo programas organizuoti mokymai (tiek auditoriniai, tiek nuotoliniai), kurių metu tobulino ir kvalifikaciją kėlė Aplinkos misterijos bei jai pavaldžių institucijų valstybės pareigūnai bei darbuotojai. Kiekvienai mokymo programai paruošti bei ant perdirbto popieriaus išleisti mokymo leidiniai kiekvienam kvalifikacijos kursų dalyviui. Kiekvienas dalyvis, išklausęs tam tikrus mokymo kursus, gavo pažymėjimą, kuriame nurodyta kokioje srityje bei kiek akademinių valandų pareigūnas/darbuotojas kėlė kvalifikaciją. Iki vykdomo projekto dalies pabaigos apmokyti 240 asmenų auditoriniuose kursuose bei 50 asmenų nuotolinių studijų kursuose.
Atlikus mokymo poreikio analizę ir įvertinus jos išvadas (1.1.1 veikla) parengta ilgalaikė valstybės tarnautojų Mokymų programa, kuri sudaryta iš 6 mokymo modulių auditoriniam mokymui ir 2 modulių nuotoliniam mokymui. Mokymų programa buvo suderinta ir patvirtinta LR aplinkos ministerijos (Užsakovo) 2011-03-18 raštu Nr. (16-3)-D8-2602.
              Auditoriniam mokymui paruošti 6 mokymo moduliai:
  • Aplinkos oro apsauga,
  • Vandenų apsauga,
  • Žemės gelmių ir kitų gamtos išteklių apsauga,
  • Atliekų tvarkymas,
  • Miškų apsauga,
  • Gyvūnijos apsauga.
              Nuotoliniam mokymui paruošti 2 mokymo moduliai:
· Aplinkos apsauga ir kontrolė,
· Atmosferos tarša ir prevencija.
            
    Parengti 8 mokymo moduliai yra išsamūs, suderinti tarpusavyje, jų turinys atitinka magistrantūros studijų lygį. Mokymo moduliai perengti kokybiškai, t. y. yra įgyvendintos visos pirkimo dokumentų techninėje specifikacijoje nustatytos sąlygos, reikalavimai nustatytomis apimtimis ir terminais, ir kad bet kurį modulį baigusių mokymo dalyvių kvalifikacijos kėlimo pažymėjimus bus galima pripažinti tinkamais kvalifikacijai kelti, atestuoti ir licencijuoti.
                Mokymo programą rengę atsakingi Vykdytojo (VGTU) ekspertai užtikrino Mokymų programos išsamumą ir vientisumą; sudarė prielaidas Mokymų programos suderinamumui su dabartinėmis Lietuvos universitetų panašių sričių studijų programomis; numatė kiekvieno modulio specifinius reikalavimus medžiagai ir dėstytojams.
                Mokymų programos (8 vnt.) patvirtintos Valstybės tarnybos departamento prie LR Vidaus reikalų ministerijos direktoriaus įsakymais: „Dėl valstybės tarnautojų mokymo programų patvirtinimo“ 2011 m. balandžio 6 d. Nr. 27MP-29 bei „Dėl valstybės tarnautojų mokymo programų patvirtinimo“ 2011 m. balandžio 19 d. Nr. 27MP-33 (pateikta prieduose).
                Mokymų programos (8 vnt.) viešai paskelbtos bei įrašytos į valstybės tarnautojų mokymo programų sąrašą.
 
Informaciją ruošė dr. Raimondas Grubliauskas ir dr. Jolita Bradulienė

Lazdijų rajono savivaldybės teritorijos aplinkos oro taršos valdymo programos, jos įgyvendinimo priemonių plano ir su tuo susijusios dokumentacijos parengimo paslaugos

Lazdijų rajono savivaldybės teritorijos aplinkos oro taršos valdymo programos, jos įgyvendinimo priemonių plano ir su tuo susijusios dokumentacijos parengimo paslaugos 
 
 
Užsakovas: Lazdijų rajono savivaldybės administracija
Projekto pradžia/ pabaiga: 2011 11 – 2012 06 
Darbo vadovas: E. Petraitis
Vykdytojai: M. Pranskevičius, J. Samosionokas
 
 
Aplinkos oro kokybės valdymo Lazdijų rajone programos parengimas ir derinimas su suinteresuotomis institucijomis (Visuomenės sveikatos centras, Lazdijų rajono savivaldybė) ir visuomene. Aplinkos oro monitoringo valdymo programos ruošimas
 
Informaciją ruošė: doc. dr. Egidijus Petraitis
 

Aplinkos oro kokybės valdymo Klaipėdos mieste programos parengimas

Aplinkos oro kokybės valdymo Klaipėdos mieste programos parengimas 
 
 
Užsakovas: Klaipėdos miesto savivaldybės administracija
Projekto pradžia/ pabaiga: 2010 11 – 2011 05 
Darbo vadovas: E. Petraitis
Vykdytojai: M. Pranskevičius, J. Samosionokas
 
 
Aplinkos oro kokybės valdymo Klaipėdos mieste programos parengimas ir derinimas su suinteresuotomis institucijomis (Visuomenės sveikatos centras, Klaipėdos miesto savivaldybė) ir visuomene. Aplinkos oro monitoringo valdymo programos ruošimas
 
Informaciją ruošė: doc. dr. Egidijus Petraitis
 

Panevėžio miesto strateginio triukšmo žemėlapio papildymas

Panevėžio miesto strateginio triukšmo žemėlapio papildymas 
 
 
Užsakovas: Panevėžio miesto savivaldybė
Projekto pradžia/ pabaiga: 2012 06 – 2012 08  
Darbo vadovas: E. Petraitis
Vykdytojai: M. Pranskevičius
 
 
Panevėžio miesto strateginio triukšmo žemėlapio papildymas įtraukiant naujausius transporto pokyčius miesto aglomeracijoje, naujausius gyventojų registro duomenis ir kitus parametrus įtakojančius triukšmo sklaidą Panevėžio mieste.
 
Informaciją ruošė: doc. dr. Egidijus Petraitis

Panevėžio miesto strateginio triukšmo žemėlapio papildymas ir patikslinimas

Panevėžio miesto strateginio triukšmo žemėlapio papildymas ir patikslinimas 
 
 
Užsakovas: Panevėžio miesto savivaldybė
Projekto pradžia/ pabaiga: 2009 12 - 2011 12  
Darbo vadovas: E. Petraitis
Vykdytojai: M. Pranskevičius, P. Baltrėnas, S. Blėdis, J. Mažuolis, J. Lekšaitis, M. Zemleris, A. Beliajev, R. Grubliauskas, J. Samosionokas
 
 
Panevėžio miesto strateginio triukšmo žemėlapio papildymas įtraukiant pramonės įmonių bei aviaklubo triukšmo žemėlapius. Rekomendacijų parengimas ir pristatymas visuomenei.
 
Informaciją ruošė: doc. dr. Egidijus Petraitis

Panevėžio miesto strateginio triukšmo žemėlapio parengimas

Panevėžio miesto strateginio triukšmo žemėlapio parengimas  
 
 
Užsakovas: Panevėžio miesto savivaldybė
Projekto pradžia/ pabaiga: 2006 12 – 2008 12  
Darbo vadovas: E. Petraitis
Vykdytojai: M. Pranskevičius, R. Grubliauskas, T. Januševičius, R. Vainalavičiūtė, A. Zagorskis, D. Paliulis
 
 
Atlikti triukšmo matavimus nustatytose matavimo vietose šalia autotransporto kelių. Vietų, kuriose būtina ateityje spręsti triukšmo ir vibracijų mažinimo problemą nustatymas. Rekomendacijų parengimas. Tyliųjų viešųjų zonų nustatymas. Pristatymas visuomenei.
 
Informaciją ruošė: doc. dr. Egidijus Petraitis

Nejonizuojančiosios spinduliuotės valdymo metodinės rekomendacijos

Nejonizuojančiosios spinduliuotės valdymo metodinės rekomendacijos
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
Metodinės rekomendacijos parengtos įgyvendinant 2007–2013 m. Žmogiškųjų išteklių plėtros veiksmų programos 4 prioriteto „Administracinių gebėjimų stiprinimas ir viešojo administravimo efektyvumo didinimas“ įgyvendinimo priemonės VP1-4.3-VRM-02-V „Viešųjų politikų reformų skatinimas“ projektą „Gyvenamosios aplinkos sveikatos rizikos veiksnių valdymo tobulinimas“
 
Vykdytojas: Vilniaus Gedimino technikos universitetas
Užsakovas: Valstybinė visuomenės sveikatos priežiūros tarnyba prie Sveikatos apsaugos ministerijos
 
 
Metodines rekomendacijas parengė:
prof. habil. dr. Donatas Butkus
dr. Raimondas Grubliauskas
Raimondas Buckus
Jurgis Mažuolis
Žilvinas Venckus
 
Recenzavo:
doc. dr. Raimondas Leopoldas Idzelis
habil. dr. Elena Danutė Marčiulionienė
 
Lietuvių kalbos redaktorė – Regina Žukienė
 
Metodinės nejonizuojančios spinduliuotės valdymo rekomendacijos parengtos, siekiant užtikrinti projekto „Gyvenamosios aplinkos sveikatos rizikos veiksnių valdymo tobulinimas“ pagal Lietuvos 2007–2013 m. Žmogiškųjų išteklių plėtros veiksmų programos 4 prioriteto „Administracinių gebėjimų stiprinimas ir viešojo administravimo efektyvumo didinimas“ įgyvendinimo priemonę VP1-4.3-VRM-02-V „Viešųjų politikų reformų skatinimas“ ir padėti kompetentingoms institucijoms vykdyti nejonizuojančiosios spinduliuotės kontrolę.
Metodinės rekomendacijos parengtos vadovaujantis Lietuvos Respublikos įstatymais ir kitais teisės aktais, Europos Sąjungos direktyvomis ir sprendimais, Pasaulio sveikatos organizacijos dokumentais, tarptautiniais Lietuvos susitarimais, Lietuvos higienos normomis ir kitais normatyviniais dokumentais, kuriems turi neprieštarauti.
Rekomendacijos skirtos visuomenės sveikatos priežiūros specialistams, kitoms elektromagnetinių laukų (EML) valdymą organizuojančioms ir prižiūrinčioms valstybės ir savivaldybių institucijoms ir ūkio subjektams.
Metodines rekomendacijas sudaro EML samprata, gyvenamojoje aplinkoje ir būste naudojamų EML šaltinių apžvalga, EML spinduliuojančiųjų technologijų vystymosi istorija, EML spinduliuotės charakteristikos, užsienio šalyse naudojamų EML valdymo priemonių, įvertinant metodus, apimančius natūrinius matavimus ir modeliavimą, apžvalga, EML taršos stebėsenos pagrindai ir schemos.
 
 
Informaciją ruošė dr. Raimondas Grubliauskas
 

Kvapų valdymo metodinių rekomendacijų parengimas

Tarptautinis EUREKA projektas „Mažų gabaritų bioreaktorius“

TARPTAUTINIS EUREKA PROJEKTAS „MAŽŲ GABARITŲ BIOREAKTORIUS“
 
 
Projekto lygis: tarptautinis mokslo projektas
Projekto vykdytojas: Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VGTU) Aplinkos apsaugos institutas
Projekto vadovas: prof. habil. dr. Pranas Baltrėnas
Projekto vykdytojai: dr. Alvydas Zagorskis, prof. habil. dr. Donatas Butkus, doc. dr. Edita Baltrėnaitė, doc. dr. Dainius Paliulis, dr. Violeta Bolutienė, Antonas Misevičius, Žilvinas Venckus, Aleksandras Chlebnikovas.
Projekto partneriai: UAB „Senasis akvedukas (Lietuva); Ukrainos mokslinis inžinerinis centras “Biomasė” (Ukraina); Ukrainos Nacionalinės mokslų akademijos Inžinerinės termofizikos instituto Bioenergijos termofizikos problemų katedra (Ukraina).  
 
Tyrimai atliekami vykdant Europos Sąjungos ir Lietuvos Respublikos remiamo projekto „Programos „Eureka“ mokslinių tyrimų ir technologinės plėtros projektų įgyvendinimas“ (Nr. VP1- 3.1-ŠMM-06-V-01-003) 1.2.13 poveiklę „Eureka“ projekto „Mažų gabaritų bioreaktorius“ („E! 4528 BIOREACTOR“). Projektas finansuojamas iš Europos socialinio fondo lėšų. Poveiklei vykdyti VGTU Aplinkos apsaugos institutui skirtų lėšų suma siekia 97 500 Lt. Projekto tikslas – sukurti mažų gabaritų bioreaktorių organinių atliekų perdirbimui ir biodujoms gaminti prototipą, skirtas mažiems ūkiams ir maisto pramonės įmonėms. Šiuo metu rinkoje nėra efektyviai dirbančių mažo našumo įrenginių, taip pat nėra sukurta ir tokio įrenginio prototipų. Sukurtas prototipas taps svarbiu moksliniu ir technologiniu potencialu, kuris paskatins mažo našumo bioreaktorių rinkos atsiradimą, naujus mokslinius tyrimus ir plėtrą (siekiant tobulinti įrenginio konstrukciją), taip pat technologinės plėtros projektus kitose srityse (pritaikant projekto metu atliktų tyrimų rezultatus kitokių įrenginių konstravimui). Daugelyje pasaulio šalių didėjant vartojimui didėja ir susidarančių organinių atliekų (nuotekų valyklos, gyvulininkystės ir paukštininkystės kompleksai, maisto pramonė) kiekiai. 
 
Dėl sklindančio blogo kvapo organinių atliekų kaupimo įrenginių negalima statyti netoli apgyvendintų teritorijų, nuolat didėjantis organinių atliekų kiekis verčia užimti vis naujus naudingos žemės plotus. Kvapams neutralizuoti, ir, kas svarbiausia, organinių atliekų kiekiams mažinti (direktyva 1999/31/EB) galimas technologinis sprendimas – biojėgainių įrengimas, kuriose rauginant organines atliekas būtų išgaunamos dujos, kurias galima deginti ir gauti energiją. Tuo pačiu, anaerobiškai perdirbant organines atliekas, yra įgyvendinami ir Kioto protokolo reikalavimai sumažinti šiltnamio dujų emisiją ir mineralinių kuro išteklių vartojimą. Dėl nuolat didėjančių organinių atliekų kiekių ir kylančių higieninių bei technologinių reikalavimų, įrenginiai organinių atliekų perdirbimui (jų kiekių ir kvapų mažinimui) tampa labai svarbiu elementu. Be to, šiuo metu smarkiai kylant naftos ir gamtinių dujų kainoms, būtina siekti kuo plačiau naudoti atsinaujinančią energetiką ir tobulinti esamus atsinaujinančią energiją gaminančius įrenginius, didinti jų efektyvumą. Mažų organines atliekas perdirbančių ir biodujas gaminančių įrenginių ištobulinimas ir pritaikymas dirbti su įvairia organinių atliekų sudėtimi ar jų mišiniais žymiai sumažintų minėtų atliekų tvarkymo problemas, padidintų alternatyvios energijos naudojimą Lietuvoje, Europoje ir kitose pasaulio šalyse. Tačiau biodujų išeiga ne iš visų organinių atliekų vienoda. Jas maišant galimi efektyvesni biodujų išeigos rezultatai. Todėl labai aktualu yra ieškoti optimalios organinių atliekų mišinių sudėties efektyviam biodujų gamybos procesui. Taip pat labai svarbios yra tolesnės perdirbtos biomasės panaudojimo galimybės. Perdirbtos organinės atliekos tampa kokybiška, homogeniška trąša, kurią galima naudoti nualintų žemės plotų tręšimui ar išeksploatuotų karjerų rekultivacijai. 
 
Atlikus biodujų ir dirvožemio tinkamumui tręšti eksperimentinius tyrimus su bioskaidžiomis atliekomis ir jų mišiniais nustatyta, kad didesnė biodujų išeiga gaunama perdirbant kiaulių mėšlą perdirbant su mėsos atliekomis, karvių mėšlą su sodo-daržo atliekomis tam tikrais santykiais. Anaerobiškai perdirbant organinių atliekų mišinį biodujų išeiga padidėja iki 2-jų kartų. Bendradarbiaujant mokslo ir verslo partneriams sukurtas bandomasis bioreaktoriaus prototipas, išsiskiria tobulesnėmis substrato maišymo, šildymo, tiekimo sistemomis bei platesnėmis ir paprastesnėmis valdymo galimybėmis. Dėl bioreaktoriaus konstrukcinių savybių bei substrato mišinio sudėties ypatumų iš 1m3 organinių atliekų galima išgauti apie 1,8 m3 biodujų per parą, kuriose metano koncentracija siekia iki 65%. Manoma, kad mažų gabaritų bioreaktorius turėtų kainuoti bent 2-3 kartus pigiau už vidutinio pajėgumo analogą, o efektyvumu (naudojant jį mažam atliekų kiekiui perdirbti) lenks vidutinio ar didelio našumo įrenginius, nepritaikytus mažiems atliekų kiekiams. 
 
Informaciją ruošė: dr. Alvydas Zagorskis

Oro kokybės monitoringo vykdymas 2008–2012 m. ir AB ORLEN Lietuva poveikio aplinkos orui įvertinimas

 
Informaciją ruošė doc. dr. Edita Baltrėnaitė

Aplinkosauginių plazminių technologijų inovacijų skatinimas ir plėtra Baltijos jūros regione

 
Informaciją ruošė prof. dr. Saulius Vasarevičius

Raseinių rajono savivaldybės aplinkos monitoringo 2010–2014 metų programos įgyvendinimas

Raseinių rajono savivaldybės aplinkos monitoringo 2010–2014 metų programos įgyvendinimas
 
Vadovas: AAI direktorius prof. habil. dr. Pranas Baltrėnas
Vykdytojas: VGTU AAI
Partneriai:
  1. Sertifikuota Passam AG laboratorija Šveicarijoje, akredituota pagal tarptautinį standartą ISO/IEC 17025:2005 „Tyrimų, bandymų ir kalibravimo laboratorijų kompetencijai keliami bendrieji reikalavimai“ (vykdant programos įgyvendinimą – difuzinių ėmiklių gamyba ir analizė);
  2. Valstybės biudžetinė įstaiga Nacionalinė visuomenės sveikatos priežiūros laboratorija akredituota Vokietijos akreditavimo tarnyboje pagal standarto LST EN ISO/IEC 17025 reikalavimus atlikti vandens, nuotėkų, paviršinio vandens, geriamojo ir mineralinio vandens fizikinius-cheminius, cheminius ir mikrobiologinius ir kitus tyrimus (vykdant programos įgyvendinimą – paviršinio ir šachtinių šulinių vandens tyrimai).
 
Monitoringo tikslas – valdyti savivaldybės teritorijoje aplinkos kokybę, kad atlikus stebėjimus būtų gauta išsamesnė, negu gaunama valstybinio aplinkos monitoringo metu, informacija apie savivaldybių teritorijų gamtinės aplinkos būklę, kuria remiantis būtų galima vertinti ir prognozuoti aplinkos pokyčius bei galimas pasekmes, rengti atitinkamas rekomendacijas, planuoti neigiamo poveikio mažinimo programas bei planus ir įgyvendinti jose numatytas priemones, teikti informaciją specialistams bei visuomenei.
Projekto santrauka:
Monitoringo programos vykdymo metu dėmesys skiriamas aplinkos oro monitoringui (stebimi oro teršalų (NO2, SO2, KD) parametrai); nagrinėjami paviršinio vandens (Dubysos, Krioklės, Vilkupio, Raseikos ir Reizgupio upių) monitoringo rezultatai (deguonies sotis (ištirpęs deguonis) (mg O2/l); aktyvi vandens reakcija, pH; suspenduotos (skendinčios) medžiagos (mg/l); biocheminis deguonies suvartojimas BDS7 (mg O2/l); fosfatas (mgP/l); nitritas (mgN/l); nitratas (mgN/l); amonis (mgN/l); bendrasis fosforas (mgP/l); bendrasis azotas (mgN/l); spalva (mg/l Pt)); šachtinių šulinių monitoringo rezultatai, vykdant cheminius tyrimus (nitrato ir nitrito kiekio nustatymas fotometriniu metodu); dirvožemio monitoringo rezultatai, vykdant cheminius sunkiųjų metalų (arseno, kadmio, gyvsidabrio, chromo, nikelio, švino, cinko, vario) nustatymas atominės absorbcijos spektrometrijos metodu, tyrimus; atliekamas triukšmo monitoringas; jonizuojančiosios spinduliuotės monitoringas. Taip pat vykdomas monitoringo programos optimizavimas, atliekant sociologinį tyrimą (apklausą), remiantis Raseinių rajono savivaldybės aplinkos monitoringo 2009–2014 metų programos komponentais, kuris identifikuoja kiekvieno programos komponento (oro, paviršinių vandenų, triukšmo) įtaką faktinei Raseinių rajono savivaldybės gyventojų gyvenamosios aplinkos kokybei.
 
Informaciją rengė dr. Jolita Bradulienė

Klaipėdos rajono savivaldybės aplinkos triukšmo monitoringo įgyvendinimas

 
Informaciją ruošė doc. dr. Raimondas Grubliauskas

Klaipėdos rajono savivaldybės aplinkos oro monitoringo įgyvendinimas

Klaipėdos rajono savivaldybės aplinkos monitoringo 2011–2015 metų programos įgyvendinimas
Aplinkos Oro monitoringas
Vykdytojas: VGTU AAI
Partneriai:
  1. Sertifikuota Passam AG laboratorija Šveicarijoje, akredituota pagal tarptautinį standartą ISO/IEC 17025:2005 „Tyrimų, bandymų ir kalibravimo laboratorijų kompetencijai keliami bendrieji reikalavimai“ (vykdant programos įgyvendinimą – difuzinių ėmiklių gamyba ir analizė)
Monitoringo tikslas – valdyti savivaldybės teritorijoje aplinkos kokybę, kad atlikus stebėjimus būtų gauta išsamesnė, negu gaunama valstybinio aplinkos monitoringo metu, informacija apie savivaldybių teritorijų gamtinės aplinkos būklę, kuria remiantis būtų galima vertinti ir prognozuoti aplinkos pokyčius bei galimas pasekmes, rengti atitinkamas rekomendacijas, planuoti neigiamo poveikio mažinimo programas bei planus ir įgyvendinti jose numatytas priemones, teikti informaciją specialistams bei visuomenei.
Projekto santrauka:
Pagal patvirtintą Klaipėdos rajono savivaldybės teritorijos aplinkos monitoringo programą 2011–2015 metams tyrimai atliekami 17-oje tyrimų vietų. Vietos Klaipėdos rajono savivaldybės teritorijoje parinktos arčiausiai pagrindinių miesto gatvių, esančių darželių, mokyklų bei gyvenamųjų namų aplinkoje. Vykdant aplinkos oro monitoringo programą šiose vietose buvo atliekami oro užterštumo azoto dioksidu (NO2), sieros dioksidu (SO2), lakiaisiais organiniais junginiais (LOJ), kietosiomis dalelėmis (KD10), anglies monoksidu (CO) tyrimai.
 
 
Informaciją ruošė dr. Jolita Bradulienė
 

Anykščių rajono savivaldybės aplinkos oro monitoringo įgyvendinimas

 
Informaciją ruošė doc. dr. Dainius Paliulis

Mažeikių rajono savivaldybės aplinkos monitoringo 2015-2019 metų programos parengimas

MAŽEIKIŲ RAJONO SAVIVALDYBĖS APLINKOS ORO MONITORINGO
2015–2019 METŲ PROGRAMA
Mazeikiai
 
 
 
Mažeikių rajono savivaldybės aplinkos monitoringo programa rengiama 5 metų (2015–2019 m.) laikotarpiui, atsižvelgiant į Mažeikių miesto ir Mažeikių rajono bendrojo plano sprendinius, Mažeikių rajono savivaldybės administracijos pasiūlymus bei galiojančius teisės aktus.
 
Oro monitoringo tikslas – gauti ir teikti sistemingą matavimais ar kitais metodais pagrįstą informaciją, skirtą optimaliam aplinkos oro kokybės reguliavimui užtikrinti, apie dydžių (koncentracijų ore lygiai, srautai į žemės paviršių ir kt.) pokyčius laiko ir erdvės atžvilgiu.
 
Išanalizavę į aplinkos orą išmetamų teršalų iš stacionarių ir mobilių taršos šaltinių turimus duomenis Mažeikių rajono savivaldybės teritorijoje, vykdomų ūkio subjektų monitoringo rezultatus bei remiantis nurodytais teisės aktais, rekomenduojameMažeikių rajono savivaldybės gyvenamosios ir viešosios paskirties teritorijų aplinkoje tirti šiuos parametrus: sieros dioksidą (SO2), azoto dioksidą (NO2) bei lakiuosius organinius junginius (LOJ) (benzenas, toluenas, etilbenzenas ir orta-, meta-, paraksilenas (BTEX)).
 
Informaciją ruošė dr. Jolita Bradulienė

Anykščių rajono savivaldybės aplinkos stebėsenos 2015–2021 m. programos parengimas

Anykščių rajono savivaldybės aplinkos stebėsenos 2015–2021 m. programos parengimas
 
Užsakovas: Anykščių rajono savivaldybės administracija.
Vadovas: V. Šerevičienė.
Vykdytojai: V. Šerevičienė.
 
Viso darbo rezultatai: Parengta Anykščių rajono savivaldybės aplinkos monitoringo 2015–2021 metų programa aplinkos stebėsenai. Programoje apibrėžiami aplinkosauginiai tikslai ir pagrindiniai uždaviniai, numatomi vertinimo kriterijai šiems tikslams ir uždaviniams įgyvendinti, pasiūlytos galimos tyrimų vietos, atsižvelgiant į ankstesnius vykdyto monitoringo rezultatus. Programa suderinta su Aplinkos apsaugos agentūra.
 
Informaciją ruošė dr. Vaida Šerevičienė

Mokslininkų grupių technologinės plėtros projektas: Spiralinio oro valymo įrenginio su kreivalinijiniais kanalais diskretinei fazei šalinti kūrimas

 
Informaciją ruošė Aleksandras Chlebnikovas

Pagal intelektas lt priemonę vykdomas projektas „organinių atliekų perdirbimo įrenginio (bioreaktoriaus), skirto mažiems ūkiams ir maisto pramonės įmonėms, prototipo kūrimo moksliniai tyrimai ir technologinė plėtra“

 
Informaciją ruošė doc. dr. Alvydas Zagorskis

Viešinimo paslaugos projektui „Marijampolės regiono komunalinių atliekų tvarkymo sistemos plėtra“

 
Informaciją ruošė doc. dr. Aušra Zigmontienė

Daugiakanalio ciklono eksperimentiniai tyrimai dujų valymui nuo lignino kietųjų dalelių

 
Informaciją ruošė Aleksandras Chlebnikovas

Raseinių rajono savivaldybės aplinkos monitoringo 2016–2021 metų programos ruošimas

Raseinių rajono savivaldybės aplinkos monitoringo 2016–2021 metų programos ruošimas
 
 
Vadovas J. Bradulienė.
Vykdytojai: J. Bradulienė.
 
Viso darbo rezultatai: Parengta Raseinių rajono savivaldybės aplinkos monitoringo 2016–2021 metų programa aplinkos stebėsenai. Programoje apibrėžiami aplinkosauginiai tikslai ir pagrindiniai uždaviniai, numatomi vertinimo kriterijai šiems tikslams ir uždaviniams įgyvendinti, pasiūlytos galimos tyrimų vietos, atsižvelgiant į ankstesnius vykdyto monitoringo rezultatus. Programa suderinta su Aplinkos apsaugos agentūra.
 
Informaciją ruošė dr. Jolita Bradulienė

Visagino savivaldybės oro kokybės tyrimo paslaugos

Visagino savivaldybės oro kokybės tyrimo paslaugos
 
Užsakovas: Visagino savivaldybė.
Darbo vadovas: M. Pranskevičius.
Vykdytojai: M. Pranskevičius, M. Zemleris.
 
Darbo rezultatai: 2015 metais Visagino savivaldybėje trijose tyrimo vietose buvo atliekamas oro kokybės monitoringas. Monitoringo metu buvo tiriama oro tarša nuo azoto oksidų, anglies monoksido, sieros dioksido, anglies monoksido, kietųjų dalelių ir lakiųjų organinių junginių. Tyrimo metu nustatyta vidutinė azoto oksidų gyvenamojoje aplinkoje siekė 5,5 mg/m3, rekreacinėje – 4,7 mg/m3, o pramoninėje – 3,4 mg/m3. Vidutinė metinė sieros dioksido koncentracija gyvenamosios aplinkos ore siekė iki 1 mg/m3, rekreacinėje aplinkoje – 0,6 mg/m3, o pramoninėje aplinkoje iki – 0,7 mg/m3. Vidutinė anglies monoksido koncentracija buvo lygi: gyvenamojoje aplinkoje – 0,207 mg/m3, rekreacinėje aplinkoje – 0,149 mg/m3, pramoninėje aplinkoje – 0,132 mg/m3. Aplinkos oro tarša benzenu Visagino savivaldybėje buvo aktualiausia gyvenamosios aplinkos ore. 2015 metais nustatyta vidutinė benzeno koncentracija aplinkos ore siekė iki 0,9 mg/m3. Etilbenzeno aplinkos oro taršą daugelyje tyrimo vietų buvo artima nustatymo ribai – 0,4 mg/m3. Kietųjų dalelių tarša Visagino savivaldybėje tyrimo metu neviršijo metinės ribinės vertės. Maksimali nustatyta kietųjų dalelių vertė siekė 34 mg/m3. Vidutinė nustatyta metinė vertė gyvenamojoje aplinkoje siekė – 27 mg/m3. Rekreacinėje aplinkoje nustatyta vidutinė metinė kietųjų dalelių vertė siekė – 25 mg/m3. Mažiausiai kietosiomis dalelėmis užteršta buvo pramoninė aplinka (vidutinė metinė vertė 18 mg/m3).
 
Informaciją ruošė dr. Mantas Pranskevičius

Šiaulių rajono savivaldybės oro kokybės tyrimo paslaugos

Šiaulių rajono savivaldybės oro kokybės tyrimo paslaugos 
 
 
Užsakovas: Šiaulių rajono savivaldybė.
Darbo vadovas: M. Pranskevičius.
Vykdytojai: M. Pranskevičius, M. Zemleris.
 
 
Darbo rezultatai: 2015 metais Šiaulių rajono savivaldybės teritorijoje aplinkos oro kokybė buvo tiriama 15 tyrimo vietų. Tyrimai atlikti šiltuojų periodu ir pradėjus šildymo sezoną. Tyrimo metu buvo fiksuota aplinkos oro tarša azoto oksidais, sieros dioksidu ir lakiaisiais junginiais. Tyrimai atlikti pasyviaisiais sorbentais. Nustatyta, kad Šiaulių rajono svivaldybėje azoto oksidų koncentracija aplinkos ore neviršijo metinės ir augalijos apsaugai skirto ribinės vertės. Viso tyrimo laikotarpiu azoto oksidų koncentracija aplinkos ore kito nuo 1,5 iki 20,9 µg/m3. Labiausiai aplinkos oras užterštas Ginkūnuose (nuo 19,4 iki 20,9 µg/m3) ir Kuršėnuose (nuo 15 iki 17,1 µg/m3). Sieros dioksido koncentracija aplinkos ore taip pat neviršyjo leistinos ribinės vertės. Sieros dioksido koncentracija aplinkos ore kito nuo 3,8 iki 6 µg/m3. Benzeno koncentracija aplinkos ore tiriamuoju laikotarpiu kito nuo 0,6 iki 1,4 µg/m3. Maksimali vidutinė metinė benzeno koncentracija aplinkos ore nustatyta tyrimo vietoje, esančioje Bridų gyvenvietėje. Tolueno koncentracija neviršijo ribinės vertės. Lyginant su ribine verte tarša toluenu aplinkos ore siekė nuo 0,13 iki 0,3 % ribinės vertės. Etilbenzeno koncentracija aplinkos ore daugelyje tyrimo vietų buvo ties aptikimo riba – 0,4 µg/m3. Maksimali nustatyta etilbenzeno koncentracija siekė iki 0,9 µg/m3. Ksileno koncentracijos nagrinėjamose teritorijose aukštesnės nei nustatytos ties aptikimo riba. p-ksileno koncentracija aplinkos ore kito nuo 0,5 iki 0,8 µg/m3, m-ksileno nuo 0,5 iki 0,6 µg/m3, o o-ksileno koncentracijos kitimas aplinkos ore siekė iki 0,5 µg/m3.
 
Informaciją ruošė dr. Mantas Pranskevičius

Utenos rajono atliekų tvarkymo plano 2014–2023 parengimas

Utenos rajono atliekų tvarkymo plano 2014–2023 parengimas
 
 
 
Užsakovas: Utenos rajono administracija.
Vadovas: K. Bazienė.
Vykdytojai: K. Bazienė, A. Zigmontienė.
 
 
Parengtas Utenos rajono atliekų tvarkymo planas 2014–2023 m., atliktos viešinimo procedūros, suderinta su atsakingomis institucijomis ir atliktas strateginis pasekmių vertinimas, kuris pateiktas savivaldybės administracijai. 2016 m. sausio 28 d. planas pristatytas Utenos rajono Taryboje.
 
Informaciją ruošė dr. Kristina Bazienė

Rokiškio rajono savivaldybės 2015–2020 metų atliekų tvarkymo plano ir atliekų tvarkymo taisyklių parengimo paslaugos

Rokiškio rajono savivaldybės 2015–2020 metų atliekų tvarkymo plano ir atliekų tvarkymo taisyklių parengimo paslaugos
 
 
 
Užsakovas: Rokiškio rajono savivaldybės administracija.
Vadovas: P. Baltrėnas.
Vykdytojai: S. Vasarevičius, E. Marčiulaitienė.
 
 
Darbo rezultatai: suderintas SPAV apimties dokumentas; suderintas ir Rokiškio rajono savivaldybės taryboje patvirtintas atliekų tvarkymo planas; parengtos ir suderintos Rokiškio rajono atliekų tvarkymo taisyklės.
 
Informaciją ruošė prof. dr. Saulius Vasarevičius

Trakų miesto gyvenamosios aplinkos elektromagnetinės spinduliuotės vertinimas

Trakų miesto gyvenamosios aplinkos elektromagnetinės spinduliuotės vertinimas
 
 
Užsakovas: Trakų rajono savivaldybės administracija.
Vadovas: T. Januševičius.
Vykdytojai: T. Januševičius, T. Astrauskas, T. Vilniškis.
 
 
Darbo rezultatai: Atlikti elektromagnetinės spinduliuotės tyrimai Trakų rajono savivaldybės teritorijoje. Tyrimai atlikti 10 vietų prie gyvenamųjų namų. Pagal gautus rezultatus nustatyta, kad elektromagnetinis lauka neviršija leistinų dydžių ir neturi įtakos gyventojų sveikatai.
 
Informaciją ruošė dr. Tomas Januševičius

Aplinkosauginių aktualijų atliekų tvarkymo, vandentvarkos, darnaus vystymosi, klimato kaitos ir jos padarinių švelninimo temomis parengimas ir sklaida Skuodo, Lazdijų, Kaišiadorių, Joniškio, Švenčionių rajono vietiniame laikraštyje

Aplinkosauginių aktualijų atliekų tvarkymo, vandentvarkos, darnaus vystymosi, klimato kaitos ir jos padarinių švelninimo temomis parengimas ir sklaida Skuodo, Lazdijų, Kaišiadorių, Joniškio, Švenčionių rajono vietiniame laikraštyje
 
Užsakovas: LR Aplinkos ministerija.
Vadovas: dr. J. Bradulienė.
Vykdytojai: dr. A. Kazlauskienė („Mūsų žodis"), dr. M. Pranskevičius („Lazdijų žvaigždė“), doc. dr. A. Zagorskis („Kaišiadorių aidai“), dr. E. Marčiulaitienė („Sidabrė“), dr. J. Bradulienė („Švenčionių kraštas“).
 
 
Lazdijų rajoniniame laikraštyje „Lazdijų žvaigždė“ buvo publikuoti straipsniai:
  • Kur dedamos surinktos baterijos?,
  • Darnus vystymasis: renkamės tausų vartojimą,
  • Klimato kaitos padariniai ir poveikis žemės ūkiui,
  • Kaip ir kodėl turėtume tvarkyti elektros ir elektronikos atliekas?,
  • Pasinaudokime Lietuvoje kuriamos vienkartinių pakuočių užstato sistemos nauda,
  • Statybų ir remonto palikimas – statybinės atliekos. Ką daryti?,
  • Klimato kaita ir atsinaujinantys energijos ištekliai – kaip jie tarpusavyje susiję.
 
 
Skuodo rajoniniame laikraštyje „Mūsų žodis“ buvo publikuoti straipsniai:
  • Padangų surinkimas ir utilizavimas – nuolat aktualus klausimas,
  • Aplinkos taršos mažinimas darnaus vystymosi kontekste: ar misija įmanoma?
  • Darnus vystymasis ir aplinkosauga,
  • Rinkimės aplinką tausojantį gyvenimo būdą,
  • Racionalus vandens vartojimas mažina klimato kaitos neigiamus padarinius,
  • Atsakingai naudokimės miškų teikiamomis gėrybėmis,
  • Pakuočių atliekoms atskiri konteineriai,
  • Kaip pasirinkti: vanduo iš šulinio ar iš centralizuotų vandens tiekimo sistemų?,
  • Mėšlas ir srutos neturi teršti aplinkos.
 
 
Kaišiadorių rajoniniame laikraštyje „Kaišiadorių aidai“ buvo publikuoti straipsniai:
  • Kaišiadorių rajone dalinami konteineriai atliekų surinkimui,
  • Atliekų tvarkymo sistemai gerinti siūloma pertvarka,
  • Kaip teisingai kompostuoti atliekas?,
  • Oro tarša ir jos mažinimo patarimai Kaišiadorių rajono gyventojams,
  • Atsinaujinantys energijos šaltiniai – efektyvus būdas mažinti klimato kaitą,
  • Klimato kaita: priežastys, pasekmės ir kovos priemonės,
  • Vandens taršos šaltiniai Kaišiadorių rajone,
  • Efektyviau naudodami elektrinius prietaisus ne tik sutaupome, bet ir tausojame aplinką,
  • Naujos biotechnologijos klimato kaitos mažinimui.
 
 
Joniškio rajoniniame laikraštyje „Sidabrė“ buvo publikuoti straipsniai:
  • Komunalinių atliekų tvarkymas Joniškio rajono savivaldybėje,
  • Prisijungimas prie centralizuotų vandens ir nuotekų tvarkymo sistemų Joniškio rajone,
  • Biologiškai skaidžios atliekos ir jų kompostavimas,
  • Paviršinių nuotekų tvarkymas,
  • Darnus vystymasis žemės ūkyje,
  • Ką daryti su senomis padangomis?,
  • Pažinkime gamtą – Žagarės ozo pėsčiųjų pažintinis, mokomasis ir poilsio takas,
  • Į regioninį sąvartyną pateks perpus mažesnis atliekų kiekis.
 
 
Švenčionių rajoniniame laikraštyje „Švenčionių kraštas“ buvo publikuoti straipsniai:
  • Užstato sistema – kam ji reikalinga?,
  • Atliekų deginimas: už ir prieš,
  • Paviršinės nuotekos – kas jos ir kaip tvarkomos?,
  • Baterijų ir akumuliatorių šalinimas,
  • Mažinkime atliekų kiekius: rekomendacijos ir patarimai,
  • Pažinkime Lietuvos gamtą: saugomos teritorijos,
  • Vandens tarša Švenčionių rajone,
  • Klimatas ir jo kaita: ar turime sunerimti?.
 
 
Viso darbo (2014–2015 m.) rezultatai: Lazdijų rajoniniame laikraštyje „Lazdijų žvaigždė“ buvo publikuoti 7 straipsniai. Skuodo rajoniniame laikraštyje „Mūsų žodis“ buvo publikuoti 9 straipsniai. Kaišiadorių rajoniniame laikraštyje „Kaišiadorių aidai“ buvo publikuoti 9 straipsniai. Joniškio rajoniniame laikraštyje „Sidabrė“ buvo publikuoti 8 straipsniai. Švenčionių rajoniniame laikraštyje „Švenčionių kraštas“ buvo publikuoti 8 straipsniai.
 
Informaciją ruošė dr. Jolita Bradulienė

Šiaulių TP autotransformatorių į aplinką skleidžiamo triukšmo įvertinimas

Šiaulių TP autotransformatorių į aplinką skleidžiamo triukšmo įvertinimas
 
Užsakovas: AB „Litgrid“.
Temos vadovas: T. Januševičius.
Vykdytojai: T. Januševičius, T. Astrauskas, Ž. Venckus, K. Mačaitis.
 
 
Darbo rezultatai: Ištirtas autotransformatorių ir aukštos įtampos elektros tinklų skleidžiamas triukšmo lygis. Ištirtas specialusis triukšmo lygis nuo inžinerinių įrenginių prie gyvenamųjų namų. Įvertinta ir oro temperatūros bei vėjo krypties bei greičio įtaka triukšmo sklaidai bei pasiskirstymui aukštyje. Sumodeliuota specialiojo triukšmo lygio sklaida į gyvenamąją aplinką. Sumodeliuota ir įvertinta triukšmo lygio sklaida į gyvenamąją aplinką, panaudojant triukšmo mažinimo priemones, akustines sieneles, ekranus.
 
Informaciją ruošė dr. Tomas Januševičius

Triukšmo lygio matavimai gyvenamojoje aplinkoje

Triukšmo lygio matavimai gyvenamojoje aplinkoje
 
Užsakovas: UAB „Geležinkelių aplinkosaugos centras“.
Temos vadovas: R. Grubliauskas.
Vykdytojai: R. Grubliauskas, T. Januševičius; T. Vilniškis, A. Chlebnikovas; V. Kolodinskij; Ž. Venckus; M. Zemleris.
 
 
Darbo rezultatai: Atlikti triukšmo lygio tyrimai gyvenamojoje aplinkoje bei už triukšmo slopinančių sienučių ruožuose Pavenčiai–Raudėnai ir Dūseikiai–Telšiai, siekiant įvertinti naujai įrengtų triukšmo slopinimo sienelių efektyvumą. Tyrimai atlikti vadovaujantis LST ISO 1996-1:2005 ir LST ISO 1996-2:2008 reikalavimais. Tyrimų metu, atliktų dienos, vakaro ir nakties metu, nustatyta, kad foninis garso lygis (nevažiuojant traukiniams) siekia 44–47 dBA. Atsižvelgiant į HN 33:2011 ribines vertes, matyti, kad dienos metu nustatytos ekvivalentinio garso lygio vertės už triukšmo slopinimo sienelės siekia 63–66 dBA, t. y. paklaidų ribose atitinka leistinus dydžius. Vakaro ir nakties metu nustatyti leistinų verčių viršijimai gyvenamoje aplinkoje siekia iki 5–9 dBA.
 
Informaciją ruošė doc. dr. Raimondas Grubliauskas

Plungės rajono Milašaičių III smėlio ir žvyro telkinio (4,74 ha) naudojimo planuojamos UAB „Plungės Jonis“ ūkinės veiklos PAV atrankos informacijos papildymas

Plungės rajono Milašaičių III smėlio ir žvyro telkinio (4,74 ha) naudojimo planuojamos UAB „Plungės Jonis“ ūkinės veiklos PAV atrankos informacijos papildymas
 
Užsakovas: B.Pinkevičiaus IĮ.
Temos vadovas: R. Grubliauskas.
Vykdytojai: R. Grubliauskas, T. Januševičius; T. Vilniškis.
 
 
Darbo rezultatai: Buvo tiriami triukšmo, vibracijos lygiai ir jų galimi pokyčiai artimiausioje gyvenamojoje aplinkoje, siekiant nustatyti ar numatomo žvyro karjero veikla nepadidins esamų verčių. Atskirai įvertintas keliu Nr. 164 Mažeikiai–Plungė–Tauragė pravažiuojančių automobilių bei planuojamame naudoti Milašaičių III smėlio ir žvyro telkinyje vykdomos veiklos keliama tarša. Nustatyta, kad visuminis (foninis) triukšmo lygis dėl planuojamos ūkinės veiklos prie artimiausių gyvenamųjų namų padidės 4–5 dBA. Papildomų planuojamos ūkinės veiklos inžinierinių sistemų bei transporto srautų keliamo triukšmo slopinimo priemonių diegti neprivaloma, nes skleidžiamo triukšmo įtaka aplinkai atitinka tiek ES, tiek nacionalinius reikalavimus.
 
Informaciją ruošė doc. dr. Raimondas Grubliauskas