Svetainės struktūra www.vgtu.lt Mano VGTU Medeinė
Fakultete kasmet organizuojamos 3 jaunųjų mokslininkų konferencijos „Mokslas Lietuvos ateitis“ sekcijos: „Aplinkos apsaugos inžinerija“, „Pastatų inžinerinės sistemos“, „Miestų inžinerija ir geodezija“ ir kas treji metai tarptautinė konferencija „Aplinkos inžinerija“ („Environmental Engineering“). Ši konferencija tęsia gražią jau dvidešimties metų tradiciją.
 
 
Pirmoji tarptautinė konferencija „Aplinkos inžinerija“ įvyko 1994 m. Iki 2005 m. ji buvo rengiama kas dveji metai, o nuo 2005 m. – kas treji. 10-oji tarptautinė konferencija „Aplinkos inžinerija“ buvo skirta aktualiausių aplinkosauginių bei vandens inžinerijos klausimų nagrinėjimui, miestų transporto sistemų bei pagrindinių kelių ir geležinkelių mokslinių tyrimų sklaidai, naujausių geodezijos ir kadastro technologijų pristatymui bei energijos tiekimo ir vartojimo sistemų tyrimų sklaidai, vertinimui ir optimizavimui. Aplinkos inžinerija dėl savo įvairiapusiškumo, kompleksiškumo ir taikomojo pobūdžio yra viena sudėtingiausių inžinerijos krypčių, apimanti įvairias gyvenimo sritis, sujungianti skirtingų mokslų žinias ir patyrimą.
Pagrindiniai konferencijos tikslai:
– sudaryti sąlygas Lietuvos, užsienio šalių mokslo ir studijų institucijų mokslininkams, inžinieriams, pramonės ir savivaldybių atstovams užmegzti tiesiogines diskusijas ir įvairiapusį bendradarbiavimą;
– suburti potencialius partnerius galimam sėkmingam, ilgalaikiam ir pastoviam bendradarbiavimui aplinkos inžinerijos klausimais;
– aptarti tolimesnes taikomojo mokslo plėtros kryptis ir pažangiausių mokslinių tyrimų diegimą praktikoje.
Prieš konferenciją tarptautinis mokslinis komitetas iš pateiktų virš 300 pranešimų atrinko 275. Visi jie buvo recenzuoti Lietuvos ir užsienio šalių mokslininkų ir įtraukti į elektroninį konferencijos pranešimų rinkinį.
Į 10-ąją tarptautinę konferenciją „Aplinkos inžinerija“ atvyko pranešėjai iš 16 pasaulio šalių: D. Britanijos, Čekijos, Estijos, Italijos, Latvijos, Lenkijos, Rusijos, Slovakijos, Švedijos, Ukrainos, Vokietijos, Honkongo, Airijos, Turkijos, Vengrijos, Ispanijos. Konferencijos metu žodinius ir stendinius pranešimus dalyviai pristatė šešiose sekcijose: kelių ir geležinkelių, aplinkos apsaugos, vandens inžinerijos, energijos pastatams, darnios miestų plėtros, geodezijos ir kadastro technologijų.
Plenariniame posėdyje pranešimus perskaitė 4 pranešėjai: E. Skrodenis (Lietuvos automobilių kelių direkcija prie Susisiekimo ministerijos) – „Lietuvos keliai: dabartis ir perspektyvos“; D. Biekša (Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija) – „Išmanioji energetika, kur link einame?“; K. Mažeika (Lietuvos Respublikos Seimo Aplinkos apsaugos komitetas) – „Parlamento vaidmuo įgyvendinant darnią aplinkos politiką“;                       T. Luhmann (Taikomosios fotogrametrijos ir geoinformatikos institutas Vokietijoje) – „Fotogrametrija gamyboje – efektyvus metodas metrologijai“.
Kelių ir geležinkelių sekcijoje dalyvavo virš 60 dalyvių iš 5 šalių: Lietuvos, Lenkijos, Italijos, Kroatijos, Olandijos.
Pranešimuose buvo nagrinėjamos automobilių kelių asfaltbetonio dangų įrengimo, karštųjų asfalto mišinių gamybos, geosintetinių medžiagų panaudojimo kelio dangų konstrukcijose problemos. Daug dėmesio skirta saugaus eismo, kelių projektavimo, pakelės zonų taršos, kelių priežiūros, transporto triukšmo mažinimo problemoms spręsti. Dalis pranešėjų nagrinėjo geležinkelių, tiltų ir sankryžų tyrimų rezultatus.
Kelių ir geležinkelių sekcijoje buvo skaitomi pranešimai, skirti žemės sankasos stiprio nustatymo metodams ir naudojamiems prietaisams, minkšto asfalto dangų parinkimui, analizuoti triukšmą mažinantys asfalto mišiniai.
Aktyvus įvairių šalių mokslininkų dalyvavimas konferencijoje, reikli mokslinio konferencijos komiteto veikla, griežta pranešimų atranka ir jų recenzavimas parodė, kad konferencija buvo aukšto mokslinio lygio. Konferencijos dalyviai ne tik papildė savo žinių bagažą, bet ir dar labiau sustiprino tarptautinį bendradarbiavimą. 
Fakulteto mokslo strategijos kryptys – koncentruoti mokslinį potencialą prioritetinėse mokslinių tyrimų kryptyse, kuriant palankią aplinką mokslinei kūrybai ir tarpdisciplininei mokslininkų kooperacijai bei plėtoti mokslinės veiklos tarptautiškumą bei dermę su Europos tyrimų erdvės prioritetais. Fakulteto mokslinės veiklos plėtra yra nuosekliai orientuota ir susijusi su Nacionalinės darnaus vystymosi strategijos ekonomikos, aplinkos kokybės bei socialinio vystymosi kryptimis. APF prioritetinės mokslinių tyrimų kryptys ir tematikos, jungiančios skirtingų mokslo krypčių mokslininkus tarpkryptiniams ir tarpdisciplininiams tyrimams, yra:
  • Darnioji statyba:
  • Pažangios statybinės medžiagos, statinių konstrukcijos ir technologijos;
  • Energiją tausojančios termoizoliacinės medžiagos ir konstrukcijos;
  • Architektūra, urbanistika, kraštovaizdžio architektūra, teritorijų planavimas;
  • Tvarus statinių gyvavimo ciklas.
  • Aplinkos ir energijos technologijos:
  • Efektyvios išteklių ir energijos naudojimo sistemos bei technologijos;
  • Aplinkos sistemos ir aplinkos apsaugos technologijos;
  • Pastatų aprūpinimas energija, jos vartojimo būdai, sistemos ir procesai;
  • Saugi antropogeninė aplinka.
  • Darnusis transportas:
  • Energiją ir aplinką tausojančios transporto priemonės;
  • Transporto sistemų ir eismo modeliavimas, optimizavimas, sauga ir valdymas;
  • Naujos judėjimo technologijos, intelektinės transporto sistemos.
  • Informacinės ir komunikacijos technologijos:
  • Geoinformacinių sistemų technologijos ir jų taikymas;
  • Išmaniosios komunikacijų technologijos.
 
    • Puslapio administratoriai:
    • Kristina Bazienė
    • Egita Lapinskaitė
    • Laura Ladietaitė
    • Justė Kareivaitė